| |
Sūra Jūsuf (Josifas)
|
Allaho Maloningojo,Gailestingojo vardu
1.Alif. Liam. Ra. Tai-aiškios Knygos ajatai.
2.Iš ties Mes apreiškėme jį,-Koraną arabų kalba, gal jūs apmąstysite jį!
3.Pasakojame (jame) geriausias istorijas, apreikšdami tau (Muhammadai) šį Korana, prieš taigi buvai iš nenutuokiančių apie tai.
4.Kai Jūsuf pasakė savo tėvui:”-Mano tėveli, iš ties aš mačiau sapne vienuolika vaigdių, saulę ir mėnulį. Mačiau juos nusilenkusius man”.
5.Jis atsakė:”-Sūneli mano, nepasakok šio regėjimo savo broliams, nes jie paspęs tau pinkles. Iš tiesų, šėtonas yra akivaizdus mogaus priešas.
6.Tokiu būdu tavo Viešpats išrenka tave bei išmokys sapnų aiškinimo, apdovanos pilnai Savo malone tave ir Jokūbo giminę, kaip pilnai buvo ja apdovanoti prieš tai tavo tėvai Abraomas ir Izaokas.Iš ties tavo Viešpats-Žinantis, Išmintingas.”
7.Tiesa, jog Jūsuf ir jo broliai tapo enklais klausinėjantiems.
8.Kai jie tarė:”-Mūsų tėvui labiau mylimesnis yra Jūsuf ir jo brolis (Benjaminas) u mus, nors mes-didesnė grupė. Iš ties mūsų tėvas-aiškiame paklydime.
9.Nuudykite Jūsufą arba išsivedę jį palikite kitoje emėje, tada tėvo veidas nukryps i jus ir po to tapsite teisingais.”
10.Vienas iš jų tarė:”-Neudykite Jūsufo, o įmeskite jį į šulinį, jei nutarėte veikti. Pravaiuojantys keliautojai ištrauks jį.”
11.Jie pasakė:“-Mūsų tėve,kodėl nepatiki mums Jūsufo? Iš ties mes linkime jam gero.
12.Leisk jį rytoj su mumis, tegu pasidiaugia ir paaidia.Iš ties mes jį saugosime.“
13.Jis atsakė:“-Iš ties mane nuliūdins tai, jog jūs išsivesite jį. Bijau vilkas sudraskys jį, kai jūs būsite aplaidūs jo atvilgiu.“
14.Jie tarė:“-Jei vilkas suvalgys jį, nors mūsų-didelė grupė, iš ties tada mes tapsime patyrę nuostolį.“
15.Kai jie išsivedė jį, sutarę įmetė į šulinį. įteigėme jam:“-Tu būtinai priminsi jiems šį poelgį, kai jie tavęs neatpains.“
16.Vakare jie grįo pas tėvą verkdami,
17.ir pasakė:“-Mūsų tėve, mes lenktyniavome, o Jūsufą palikome saugoti mūsų daiktų ir jį suvalgė vilkas. Tu mumis nepatikėsi, nors mes sakome tiesą.“
18.Jie parodė melagingą kraują ant jo baltinių.Tėvas tarė:“-O ne! Tai jūsų sielos sugundė jus pasielgti taip. Kantrybė yra geriausia, ir Allaho prašau pagalbos nuo to, ką jūs papasakojote.“
19.Atvykus keliautojų vilkstinei jie pasiuntė vandennešį pasemti vandens.Nuleidęs kibirą į šulinį, jis sušuko:“-Koks diaugsmas, tai juk berniukas!“.Jie paslėpė jį kaip prekę.Allah inojo ką jie padarė.
20.Egipte jie pardavė jį u maą kainą, tik u kelis dirchamus, susilaikę jo vertėje.
21.Tas, kuris nusipirko jį tarė savo monai:“-Elkis su juo pagarbiai, galbūt jis taps mums naudingu, ar įsisūninsime jį.“ Taip įtvirtinome Jūsufą toje emėje ir išmokėme sapnų aiškinimo. Allah įvykdo Savo sumanymus, tačiau dauguma monių to neino.
22.Kai Jūsuf suaugo apdovanojome jį įstatymu ir iniomis.Taip atlyginame geradariams.
23.Moteris, kurios namuose jis gyveno, bandė suvedioti jį.Urakinus duris, ji tarė:“-Eikš pas mane!“Jis atsakė:“-Allah apsaugok! Iš ties tavo vyras-mano šeimininkas, aprūpinęs puikiu pragyvenimu mane. Iš tiesų, neteisūs neturės pasisekimo.“
24.Ji geidė jo, ir jei nebūtų jis matęs savo Viešpats įrodymų, būtų geidęs jos.Taip nugręėme nuo jo blogį ir nepadorų elgesį. Iš tiesų, jis buvo iš Mūsų išrinktųjų vergų.
25.Jie puolė durų link lenktyniaudami, ir ji suplėšė jo baltinius iš nugaros. Prie durų jie sutiko šeimininką.Ji pasakė:“-Kaip dar galima nubausti tą, kuris norėjo pakenkti tavo šeimai, kaip tik įkalinti jį arba nubausti kančioms skausmingoms?!“
26.Jis tarė:“-Tai ji bandė sugundyti mane“.Liudininkas iš jos šeimos paliudijo:“-Jei jo baltiniai suplėšyti iš priekio, tai ji iš sakančių tiesą, o jis-iš meluojančių.
27.O jei jo baltiniai suplėšyti iš nugaros,tai ji-iš meluojančių,o jis-iš sakančių tiesą.“
28.Pamatęs kad jo baltiniai suplėšyti iš nugaros, jis tarė:“-Iš tiesų, visa tai-jūsų moterų pinklės, iš ties jūsų pinklės galingos.
29.Jūsuf pamiršk tai! O tu prašyk atleidimo u savo nuodėmę.Iš ties tu prasikaltai.“
30.Moterys mieste pradėjo apkalbinėti:“-Kilmingojo vyro mona bandė suvedioti savo jauną tarną. Ji aistringai įsimylėjo jį. Manome ji puolė į aiškų paklydimą.“
31.Išgirdus jų apkalbas, ji pakvietė jas i svečius, įsakė paruošti joms krėslus pasisėdėjimui. Kiekvienai įdavė po peilį (vaisiams) ir tarė jam:“-Išeik pas jas!“ Kai jos pamatė, išaukštino jį ir susipjaustė sau rankas bei tarė:“-Apsaugok Allah! Juk tai ne mogus, o angelas garbingas.“
32.Ji pasakė:“-Prieš jus tas, dėl kurio jūs mane peikėte. Aš iš ties bandiau suvedioti jį, tačiau jis susilaikė.Bet jei jis dabar nepaklus tam, ką įsakysiu, bus įkalintas ir taps iš paemintųjų.“
33.Jis tarė:“-Mano Viešpatie, kalėjimas man mieliau u tai į ką mane kviečia. Jei tu nenukreipsi jų gudrybių nuo manęs, bijau palinksiu jų link ir tapsiu iš nemokšų tarpo...“
34.Viešpats atsakė į jo maldavimus ir nukreipė moterų gudrybes nuo jo. Iš ties Jis-Girdintis,Žinantis.
35.Jie pamatė jo įrodymus, bet net ir po to nusprendė įkalinti jį kakuriam laikui.
36.Kartu su juo į kalėjimą papuolė du jaunuoliai.Vienas iš jų tarė:“-Aš mačiau sapne save spaudiu vynuoges.“ Kitas pasakė:“-O aš mačiau save sapne, jog nešu duoną ant galvos, kurią lesa paukščiai.Išaiškink mums tai, nes mes tave laikome iš teisinguolių.“
37.Jis pasakė:“-Nespės jūsų pasiekti maistas,kuriuo jus čia maitina, kai aš pranešiu jums paaiškinimą. Mane to išmokė mano Viešpats. Tiesa, aš palikau tautos religiją, kurie netiki Allahu ir nepripaįsta Paskutinio gyvenimo.
38.Aš pasekiau savo tėvų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo religija. Mes niekada nepriskyrėme Allahui bendrininkų. Tokia Allaho malonė mums ir visai monijai, tačiau dauguma monių nedėkingi.
39.Mano kalėjimo draugai,ar daug skirtingų dievybių geriau, ar Allah-Vienintelis, Galingas?!
40.Be Jo, jūs garbinate tik vardus, kuriuos išgalvojote patys ir jūsų tėvai. Allah neatsiuntė apie juos jokių įrodymų. įstatymas priklauso tik Allahui.Jis įsakė, jog jūs garbintumėte tik Jį ir nieko kito.Tai yra teisingas tikėjimas, bet daugelis monių to neino.
41.Mano kalėjimo draugai, vienas iš jūsų pilstys vyną savo ponui, o kitas bus nukryiuotas ir paukščiai les nuo jo galvos. Reikalas apie kurį jūs klausiate jau nulemtas.“
42.Jis pasakė tam, kuris jo manymu bus išgelbėtas:“-Primink apie mane savo ponui.“ Tačiau šėtonas privertė pamiršti jį paminėti tai savo ponui, ir Jūsuf praleido kalėjime dar keletą metų.
43.Valdovas tarė:“-Iš ties aš mačiau sapne septynias storas karves, kurias suvalgo septynios kūdos, bei mačiau septynias alias varpas ir kitas septynias išdiūvusias. O jūs kilmingoji aukštuomene, išaiškinkit mano regėjimą, jei jūs mokate aiškinti sapnus?“
44.Jie atsakė:“-Tai bereikšmiai sapnai. Mes nemokame paaiškinti tokių sapnų.“
45.Tada tas, kuris išsigelbėjo iš tų dviejų, staiga prisiminė po ilgos pertraukos ir pasakė:‘‘-Aš pranešiu jo paaiškinimą jums, tik nusiųskite mane (pas Jūsufą).“
46.(Atvykęs pas jį į kalėjimą) jis tarė:“-O Jūsufai, teisingas mogau, išaiškink mums sapną apie septynias storas karves, kurias suvalgo septynios kūdos, bei septynias alias varpas ir kitas septynias išdiūvusias, kad aš grįsčiau pas mones ir jie galbūt suinos…“
47.Jis atsakė:“-Jūs sėsite septynis metus iš eilės, tai ką nupjausite per derlių palikite varpose, išskyrus nedidelį kiekį, kurį suvalgysite.
48.Po to ateis septyni sunkūs metai, per kuriuos valgysite tai, ką paruošėte jiems, išskyrus nedidelį kiekį, kurį išsaugosite.
49.Vėliau ateis metai, kai monės gaus gausius lietus ir jie spaus derliaus vaisius.“
50.Gavęs paaiškinimą valdovas tarė:“-Atveskite jį pas mane!“ Kai pas jį (Jūsufą) atvyko pasiuntinys, jis tarė jam:“-Grįk pas savo valdovą ir paklausk jo, kas nutiko toms moterims, kurios susipjaustė sau rankas? Iš ties mano Viešpats ino apie jų gudrybes.“
51.(Moterys buvo surastos ir atvestos pas valdovą), jis pasakė:“-Ką pasakysite apie tai, kai bandėte suvedioti Jūsufą?!” Jos atsakė:”-Allah apsaugok! Mes neinome nieko blogo apie jį.“ Garbingojo vyro mona tarė:“-Dabar išaiškėjo tiesa.Tai aš bandiau suvilioti jį, o jis-iš sakančių tiesą.
52.Aš prisipaįstu tame, kad mano vyras inotų, iš ties aš neišdaviau jo paslapčia.Iš tiesų, Allah nepadeda išsipildyti išdavikų gudrybėms.
53.Aš nepateisinu savęs, juk iš ties mogaus siela įsakinėja blogį, išskyrus tuos, ko pasigailės mano Viešpats. Iš ties mano Viešpats-Atleidiantis, Gailestingas.“
54.Valdovas pasakė:“-Atveskite jį pas mane! Aš padarysiu jį sau artimu.“ Pasikalbėjęs su juo tarė:“-Iš ties tu šiandien įgavai pas mus vietą ir pasitikėjimą.“
55.Jis pasakė:“-Paskirk mane vadovauti šios emės saugykloms. Iš ties aš esu saugojantis, inantis.“
56.Taip įtvirtinome Jūsufą toje emėje, jis apsistodavo joje kur panorėdavo. Suteikiame Savo malonę kam panorime ir neleidiame lugti geradarių atlygiui.
57.Tiesa, jog atlygis Paskutiniame gyvenime geriausias tiems, kurie įtikėjo ir buvo dievobaimingais.
58.Jūsufo broliai atvyko į Egiptą ir uėjo pas jį. Jis atpaino juos, o jie jo neatpaino.
59.Aprūpinęs juos provizija pasakė:“-Atgabenkite pas mane jūsų brolį iš tėvo linijos. Ar nematote, jog iš ties aš atseikėjau jums reikalingą kiekį, juk aš geriausiai gerbiantis svečius.
60.O jei neatvešite man jo, tai daugiau negausite iš manęs provizijos, ir net nesiartinkite prie manęs!“
61.Jie atsakė:“-Mes pasistengsime įkalbėti jo tėvą.Iš ties mes tai padarysime.“
62.Jis įsakė savo tarnams:“-įdėkite jų prekes į jų maišus, kad jie suinotų apie tai grįę namo.Galbūt jie sugrįš.“
63.Grįę pas tėvą jie pasakė:“-Tėve mūsų, neatseikės mums provizijos. Pasiųsk su mumis brolį (Benjaminą), tada gausime reikalingą kiekį. Iš ties mes jį saugosime.“
64.Jis atsakė:“-Nejaugi patikėsiu jums jį, kaip patikėjau jums jo brolį prieš tai?! Allah geriausias saugotojas, Jis-Gailestingiausias iš gailestingųjų.“
65.Kai jie atidarė maišus, aptiko savo prekes grąintas jiems. Jie tarė:“-Mūsų tėve, ko dar galime norėti?! Tai mūsų prekės grąintos mums. Aprūpinsime savo šeimas ir apsaugosime mūsų brolį, bei padidinsime karavaną kupranugariu su ryšuliais. Šis kiekis bus lengvas.“
66.Jis atsakė:“-Aš neleisiu jo su jumis, kol neprisieksite Allahu, kad būtinai grąinsite jį man. Nebent jūs papulsite į apsuptį.“ Kai jie davė priesaiką, jis pasakė:“-Allah liudininkas tam, ką mes pasakėme.“
67.Ir dar pridūrė:“-Mano sūnūs,neikite visi kartu per vienus vartus (Egipte), o įeikite per skirtingus. Aš niekuo negaliu padėti jums prieš Allaho valią. Allahui priklauso sprendimas. Juo pasikliauju ir juo te pasikliauja pasikliaujantys.“
68.Kai jie įėjo į Egiptą, kaip jiems liepė tėvas, tai neapsaugojo jų nuo Allaho lemties. Patarimas, duotas Jokūbo, buvo tik jo sielos noras, kurį jis išpildė. Iš ties jis buvo inių savininku, ko išmokėme jį, tačiau dauguma monių to neino.
69.Uėjus jiems pas Jūsufą, jis priglaudė brolį prie savęs ir tarė:“-Iš ties aš tavo brolis ir tegu tavęs neliūdina tai, ką jie padarė.“
70.Kai jis aprūpino juos provizija, slaptai įdėjo taurę į savo brolio maišą.(Kelyje) paskui šauklys sušuko:“-O jūs karavane, iš ties jūs-vagys!“
71.Atsisukę į juos broliai tarė:“-Ką jūs pametėte?“
72.Jie pasakė:“-Mes praradome valdovo taurę. Kas suras ją, tam paadėtas kupranugaris su maišais. Aš atsakingas u tai.“
73.Tarė jie:“-Prisiekiame Allahu, iš ties jūs inote, jog mes neatvykome skleisti blogio šioje emėje ir nesame vagiai.“
74.Šie pasakė:“-Koks atlygis laukia jo (vagio), jei jūs melagiai?“
75.Jie atsakė:“-Atlygis tam, kurio maiše bus rasta taurė-jo sulaikymas. Taip mes baudiame neteisinguosius.“
76.(Jūsuf) pradėjo ieškoti jų maišuose prieš apieškant savo brolio maišą, paskui ištraukė ją iš savo brolio ryšulio. Taip išmokinome Jūsufą šios gudrybės, nes pagal valdovo įstatymą jis negalėjo sulaikyti brolio, jei tik nebūtų to panorėjęs Allah. Išaukštiname laipsniais ką panorime, ir aukščiau kiekvieno inančio yra daugiau inantis.
77.Broliai tarė:“-Jei jis pavogė tai ir jo brolis prieš tai pavogė.“ Jūsuf paslėpė tai savyje neatskleisdamas, tik pasakė sau:“-Jūs blogiausioje padėtyje ir Allah geriausiai ino ką jūs prasimanote.“
78.Tarė:“-O garbingas valdytojau, iš ties jo tėvas senas, geriau sulaikyk vieną iš mūsų jo vieton. Mes matome tu esi iš geradarių...“
79.Jis tarė:“-Allah apsaugok! Mes nesulaikysime kito, vietoj to,pas kurį radome savo turtą. Iš tiesų, jei mes pasielgtumėme taip, taptume neteisingais.“
80.Kai jie nusivylė juo, pasitraukė pasitarti privačiai. Jų vyriausias pasakė:“-Ar jūs prisimenate, jog iš ties tėvas paėmė iš jūsų duotą priesaiką Allahu, ir dar prieš tai jūs blogai pasielgėte su Jūsufu?! Aš nepaliksiu šios emės, kol tėvas neduos man leidimo grįti, arba kol Allah nenuspręs dėl manęs.Jis geriausias iš teisėjų.
81.Grįkite pas tėvą ir pasakykite:“-Tėve mūsų, iš ties tavo sūnus apsivogė. Liudijame tik tai, ką pamatėme ir neinome uslėpto.
82.Paklausk tos gyvenvietės, kurioje mes buvome, ar karavano, su kuriuo mes grįome. Iš ties mes sakome tiesą.“
83.Jis atsakė:“-O ne! Tai jūsų sielos suviliojo įvykdyti šį reikalą. Kantrybė geriausia, galbūt Allah grąins man juos visus. Iš ties Jis-Žinantis,Išmintingas.“
84.Nusisukęs nuo jų pridūrė:“-Kaip gaila Jūsufo.“ Ir jo akys pabalo iš liūdesio, kurį jis sulaikė savyje.
85.Jie tarė:“-Prisiekiame Allahu, tu nenustosi prisiminti Jūsufo, kol nenusilpsi ar nenumirsi.“
86.Tėvas atsakė:“-Iš ties mano skundai ir liūdesys nukreipti Allahui (nes tik Jis gali paguosti mane), ir aš inau nuo Allaho tai, ko jūs neinote.
87.O mano sūnūs, eikite ir suraskite Jūsufą ir jo brolį, bei nenusivilkite Allaho malone, nes nusivilia Allaho malone tik netikintys monės.“
88.(Atvykę pas Jūsufą) jie tarė:“-O garbingas valdytojau, mus ir mūsų giminę uklupo sunkumai.Atvykome su nedideliu kiekiu prekių. (Prašom) atseikėk mums pilną proviziją ir paaukok mums, iš ties Allah apdovanoja geradarius.“
89.Jis tarė:“-Ar supratote ką padarėte Jūsufui ir jo broliui, kai pasielgėte kaip nenutuokiantys?“
90.Šie atsakė:“-Ar iš ties tu ir esi Jūsuf?“ Jis pasakė:“-Aš esu Jūsuf, o tas mano brolis. Allah pamalonino mus. Iš tiesų, kas bus kantrus ir dievobaimingas, tai Allah neleis praūti tų geradarių atlygiui!”
91.Jie pasakė:”-Prisiekiame Allahu, Jis suteikė pirmenybę tau prieš mus.Tai tiesa,
kad mes prasikaltome.”
92.Jis tarė:”-Šiandien nebus papeikimų jums, te atleidia Allah jums, nes Jis-Gailestingiausias iš gailestingųjų.
93.Keliaukite su šiais mano baltiniais bei umeskite juos ant mano tėvo veido ir jis taps regenčiu. O paskui atvekite pas mane visa šeimą.”
94.Kai karavanas išvyko iš Egipto, jų tėvas pasakė:”-Iš ties aš jaučiu Jūsufo kvapą, jei jūs tik nepamanytumėt jog aš išprotėjau ( tai praneščiau jums, kad jis gyvas).”
95.Jie atsakė:”-Prisiekiame Allahu, iš ties tu sename paklydime.”
96.Kai atvyko diugios naujienos pranešėjas, jis umetė ant jo veido baltinius ir šis praregėjo, bei pasakė:”-Ar aš jums nesakiau! Be abejo aš inau nuo Allaho tai, ko jūs neinote.”
97.Jie atsakė:”-O tėve mūsų, paprašyk atleidimo (Dievo) mūsų nuodėmėms, mes prasikaltome.”
98.Jis tarė:”-Aš paprašysiu jums atleidimo savo Viešpaties, iš ties Jis-Atleidiantis, Gailestingas.”
99.Kai jie atvyko pas Jūsufą, jis priglaudė tėvus prie savęs ir tarė:”-įeikite į Egiptą saugūs Allaho valia.”
100.Paskui ukėlė savo tėvus ant sosto ir jie nusilenkė jam. Jūsuf tarė:”-Mano tėveli, tai mano seno regėjimo sapne paaiškinimas. Mano Viešpats padarė jį tiesa(realybėje).Jis buvo maloningu kai išlaisvino mane iš kalėjimo ir atvedė jus iš slėnio čia po to, kai šėtonas pasėjo priešiškumą tarp manęs ir brolių. Iš ties mano Viešpats geras tiems, kam panori, Jis-Žinantis, Išmintingas.”
101.Jūsuf senatvėje maldavo:”-Mano Viešpatie, Tu dovanojai man valdią ir išmokinai aiškinti sapnus, dangaus aukštybių ir emės Sutvėrėjau, Tu mano globėjas šiame ir paskutiniame gyvenime, leisk man mirti paklusniu Tau ir priskirk prie teisinguolių.”
102.Visa tai-dalis pasakojimų apie neinomas inias (informaciją, prarastą istorijos amių tėkmėje), apreiškėme jas tau.Juk tu nebuvai su jais, kai jie nutarė įvykdyti savo reikalą ir gudravo.
103.Dauguma monių, nors tu labai stengtumeis, netaps tikinčiais.
104.Tu neprašai jų u tai atlygio, juk tai-Priminimas pasauliams.
105.Kiek gi daug enklų dangaus aukštybėse ir emėje, pro kuriuos jie praeina ir nusigreia.
106.Juk dauguma jų netiki Allahu, nebent tik priskirdami Jam bendrininkus.
107.Nejaugi jie apsisaugojo nuo to, jog gali uklupti juos udengiančioji bausmė nuo Allaho ar Valanda teismo ateis netikėtai ir jie net negalvos apie tai?!
108.Sakyk (Muhammadai):”-Toks mano kelias.Aš ir mano pasekėjai kviečiame įtikėti Allahu su aiškiu įrodymu. Allah šlovingas ir aš nesu iš tų, kurie priskiria Jam bendrininkus.”
109.Prieš tave atsiuntėme pasiuntinius vyrus iš gyvenviečių, kuriems apreiškėme.Ar jie nekeliavo emėje, ar nematė kokia buvo pabaiga tų, kurie gyveno prieš juos! Iš ties Paskutinis gyvenimas geriausias tiems, kurie yra dievobaimingi. Galbūt jie pamąstys?!
110.Kai pasiuntiniai suprasdavo nuliūsdami, jog juos palaikė melagiais, ateidavo Mūsų pagalba, išgelbėjame ką panorime. Mūsų bausmė negrąinama nusikaltusiems monėms.
111.Pranašų istorijose buvo pamokymai protų savininkams. Tai nebuvo šmeiiantis pasakojimas, o patvirtinimas tam, kas buvo prieš jį (Koraną), visko išaiškinimas, teisingas vadovavimasis ir malonė tikintiems monėms!
