اعوذ باالله من الشيطن الرجيم        بسم الله الرحمن الرحيم        الحمد لله  رب العالمين .        الرحمن الرحيم .       ملك  يوم الدين .        اياك نعبد و اياك نستعين .        اهدناالصراط المستقيم .       صراط الذين  انعمت عليهم '    غيرالمغضوب عليهم  ولاالضالين
Ieškau Allah prieglobsčio nuo prakeikto šėtono. Vardan Allah, Gailestingojo, Maloningojo. Visa šlove Allah'ui, Visatos Viešpačiui. Gailestingiausiajam, Maloningiausiajam. Teismo Dienos Valdovui. Išties, Tave viena mes garbiname, iš Tavęs mes prašome pagalbos. Išvesk mus į tiesų kelią. Į kelią tų, kuriuos apdovanojai gėrybėmis, o ne tų, kurie nusipelnė Tavo nepasitenkinimo ar paklydo.
 
 
     
        Sūra Jūsuf (Josifas)       

Allaho Maloningojo,Gailestingojo vardu  

1.Alif. Liam. Ra. Tai-aiškios Knygos ajatai.

2.Iš ties Mes apreiškėme jį,-Koraną arabų kalba, gal jūs apmąstysite ! 

3.Pasakojame (jame) geriausias istorijas, apreikšdami tau (Muhammadai) šį Korana, prieš taigi buvai iš nenutuokiančių apie tai. 

4.Kai Jūsuf pasakė savo tėvui:”-Mano tėveli, iš ties aš mačiau sapne vienuolika žvaigždžių, saulę ir mėnulį. Mačiau juos nusilenkusius man”.

5.Jis atsakė:”-Sūneli mano, nepasakok šio regėjimo savo broliams, nes jie paspęs tau pinkles. Iš tiesų, šėtonas yra akivaizdus žmogaus priešas.

6.Tokiu būdu tavo Viešpats išrenka tave bei išmokys sapnų aiškinimo, apdovanos  pilnai Savo malone tave ir Jokūbo giminę, kaip pilnai buvo ja apdovanoti prieš tai tavo tėvai Abraomas ir Izaokas.Iš ties tavo Viešpats-Žinantis, Išmintingas.”

7.Tiesa, jog Jūsuf ir jo broliai tapo ženklais klausinėjantiems.

8.Kai jie tarė:”-Mūsų tėvui labiau mylimesnis yra Jūsuf ir jo brolis (Benjaminas) už mus, nors mes-didesnė grupė. Iš ties mūsų tėvas-aiškiame paklydime.

9.Nužudykite Jūsufą arba išsivedę palikite kitoje žemėje, tada tėvo veidas nukryps i jus ir po to tapsite teisingais.”

10.Vienas iš jų tarė:”-Nežudykite Jūsufo, o įmeskite jį į šulinį, jei nutarėte veikti. Pravažiuojantys keliautojai ištrauks jį.”

11.Jie pasakė:“-Mūsų tėve,kodėl nepatiki mums Jūsufo? Iš ties mes linkime jam gero.

12.Leisk jį rytoj su mumis, tegu pasidžiaugia ir pažaidžia.Iš ties mes jį saugosime.“

13.Jis atsakė:“-Iš ties mane nuliūdins tai, jog jūs išsivesite jį. Bijau vilkas sudraskys jį, kai jūs būsite aplaidūs jo atžvilgiu.

14.Jie tarė:“-Jei vilkas suvalgys jį, nors mūsų-didelė grupė, iš ties tada mes tapsime patyrę nuostolį.“

15.Kai jie išsivedė jį, sutarę įmetė į šulinį. Įteigėme jam:“-Tu būtinai priminsi jiems šį poelgį, kai jie tavęs neatpažins.“

16.Vakare jie grįžo pas tėvą verkdami,

17.ir pasakė:“-Mūsų tėve, mes lenktyniavome, o Jūsufą palikome saugoti mūsų daiktų ir jį suvalgė vilkas. Tu mumis nepatikėsi, nors mes sakome tiesą.“

18.Jie parodė melagingą kraują ant jo baltinių.Tėvas tarė:“-O ne! Tai jūsų sielos sugundė jus pasielgti taip. Kantrybė yra geriausia, ir Allaho prašau pagalbos nuo to, ką jūs papasakojote.“

19.Atvykus keliautojų vilkstinei jie pasiuntė vandennešį pasemti vandens.Nuleidęs kibirą į šulinį, jis sušuko:“-Koks džiaugsmas, tai juk berniukas!“.Jie paslėpė jį kaip prekę.Allah žinojo ką jie padarė.

20.Egipte jie pardavė jį už mažą kainą, tik už kelis dirchamus, susilaikę jo vertėje.

21.Tas, kuris nusipirko jį tarė savo žmonai:“-Elkis su juo pagarbiai, galbūt jis taps mums naudingu, ar įsisūninsime jį.“ Taip įtvirtinome Jūsufą toje žemėje ir išmokėme sapnų aiškinimo. Allah įvykdo Savo sumanymus, tačiau dauguma žmonių to nežino.

22.Kai Jūsuf suaugo apdovanojome jį įstatymu ir žiniomis.Taip atlyginame geradariams.

23.Moteris, kurios namuose jis gyveno, bandė suvedžioti jį.Užrakinus duris, ji tarė:“-Eikš pas mane!“Jis atsakė:“-Allah apsaugok! Iš ties tavo vyras-mano šeimininkas, aprūpinęs puikiu pragyvenimu mane. Iš tiesų, neteisūs neturės pasisekimo.“

24.Ji geidė jo, ir jei nebūtų jis matęs savo Viešpats įrodymų, būtų geidęs jos.Taip nugręžėme nuo jo blogį ir nepadorų elgesį. Iš tiesų, jis buvo iš Mūsų išrinktųjų vergų.

25.Jie puolė durų link lenktyniaudami, ir ji suplėšė jo baltinius iš nugaros. Prie durų jie sutiko šeimininką.Ji pasakė:“-Kaip dar galima nubausti tą, kuris norėjo pakenkti tavo šeimai, kaip tik įkalinti jį arba nubausti kančioms skausmingoms?!“

26.Jis tarė:“-Tai ji bandė sugundyti mane“.Liudininkas iš jos šeimos paliudijo:“-Jei jo baltiniai suplėšyti iš priekio, tai ji iš sakančių tiesą, o jis-iš meluojančių.

27.O jei jo baltiniai suplėšyti iš nugaros,tai ji-iš meluojančių,o jis-iš sakančių tiesą.“

28.Pamatęs kad jo baltiniai suplėšyti iš nugaros, jis tarė:“-Iš tiesų, visa tai-jūsų moterų pinklės, iš ties jūsų pinklės galingos.

29.Jūsuf pamiršk tai! O tu prašyk atleidimo už savo nuodėmę.Iš ties tu prasikaltai.“

30.Moterys mieste pradėjo apkalbinėti:“-Kilmingojo vyro žmona bandė suvedžioti savo jauną tarną. Ji aistringai įsimylėjo jį. Manome ji puolė į aiškų paklydimą.“

31.Išgirdus jų apkalbas, ji pakvietė jas i svečius, įsakė paruošti joms krėslus pasisėdėjimui. Kiekvienai įdavė po peilį (vaisiams) ir tarė jam:“-Išeik pas jas!“ Kai jos pamatė, išaukštino jį ir susipjaustė sau rankas bei tarė:“-Apsaugok Allah! Juk tai ne žmogus, o angelas garbingas.“

32.Ji pasakė:“-Prieš jus tas, dėl kurio jūs mane peikėte. Aš iš ties bandžiau suvedžioti jį, tačiau jis susilaikė.Bet jei jis dabar nepaklus tam, ką įsakysiu, bus įkalintas ir taps iš pažemintųjų.“

33.Jis tarė:“-Mano Viešpatie, kalėjimas man mieliau už tai į ką mane kviečia. Jei tu nenukreipsi jų gudrybių nuo manęs, bijau palinksiu jų link ir tapsiu iš nemokšų tarpo...“

34.Viešpats atsakė į jo maldavimus ir nukreipė moterų gudrybes nuo jo. Iš ties Jis-Girdintis,Žinantis.

35.Jie pamatė jo įrodymus, bet net ir po to nusprendė įkalinti jį kažkuriam laikui.

36.Kartu su juo į kalėjimą papuolė du jaunuoliai.Vienas iš jų tarė:“-Aš mačiau sapne save spaudžiu vynuoges.“ Kitas pasakė:“-O  aš mačiau save sapne, jog nešu duoną ant galvos, kurią lesa paukščiai.Išaiškink mums tai, nes mes tave laikome iš teisinguolių.“

37.Jis pasakė:“-Nespės jūsų pasiekti maistas,kuriuo jus čia maitina, kai aš pranešiu jums paaiškinimą. Mane to išmokė mano Viešpats. Tiesa, aš palikau tautos religiją, kurie netiki Allahu ir nepripažįsta Paskutinio gyvenimo.

38.Aš pasekiau savo tėvų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo religija. Mes niekada nepriskyrėme Allahui bendrininkų. Tokia Allaho malonė mums ir visai žmonijai, tačiau dauguma žmonių nedėkingi.

39.Mano kalėjimo draugai,ar daug skirtingų dievybių geriau, ar Allah-Vienintelis, Galingas?!

40.Be Jo, jūs garbinate tik vardus, kuriuos išgalvojote patys ir jūsų tėvai. Allah neatsiuntė apie juos jokių įrodymų. Įstatymas priklauso tik Allahui.Jis įsakė, jog jūs garbintumėte tik Jį ir nieko kito.Tai yra teisingas tikėjimas, bet daugelis žmonių to nežino.

41.Mano kalėjimo draugai, vienas iš jūsų pilstys vyną savo ponui, o kitas bus nukryžiuotas ir paukščiai les nuo jo galvos. Reikalas apie kurį jūs klausiate jau nulemtas.“

42.Jis pasakė tam, kuris jo manymu bus išgelbėtas:“-Primink apie mane savo ponui.“ Tačiau šėtonas privertė pamiršti jį paminėti tai savo ponui, ir Jūsuf praleido kalėjime dar keletą metų.

43.Valdovas tarė:“-Iš ties aš mačiau sapne septynias storas karves, kurias suvalgo septynios kūdos, bei mačiau septynias žalias varpas ir kitas septynias išdžiūvusias. O jūs kilmingoji aukštuomene, išaiškinkit mano regėjimą, jei jūs mokate aiškinti sapnus?“

44.Jie atsakė:“-Tai bereikšmiai sapnai. Mes nemokame paaiškinti tokių sapnų.“

45.Tada tas, kuris išsigelbėjo iš tų dviejų, staiga prisiminė po ilgos pertraukos ir pasakė:‘‘-Aš pranešiu jo paaiškinimą jums, tik nusiųskite mane (pas Jūsufą).“

46.(Atvykęs pas jį į kalėjimą) jis tarė:“-O Jūsufai, teisingas žmogau, išaiškink mums sapną apie septynias storas karves, kurias suvalgo septynios kūdos, bei septynias žalias varpas ir kitas septynias išdžiūvusias, kad aš grįsčiau pas žmones ir jie galbūt sužinos…“

47.Jis atsakė:“-Jūs sėsite septynis metus iš eilės, tai ką nupjausite per derlių palikite varpose, išskyrus nedidelį kiekį, kurį suvalgysite.

48.Po to ateis septyni sunkūs metai, per kuriuos valgysite tai, ką paruošėte jiems, išskyrus nedidelį kiekį, kurį išsaugosite.

49.Vėliau ateis metai, kai žmonės gaus gausius lietus ir jie spaus derliaus vaisius.“

50.Gavęs paaiškinimą valdovas tarė:“-Atveskite jį pas mane!“ Kai pas jį (Jūsufą) atvyko pasiuntinys, jis tarė jam:“-Grįžk pas savo valdovą ir paklausk jo, kas nutiko toms moterims, kurios susipjaustė sau rankas? Iš ties mano Viešpats žino apie jų gudrybes.“

51.(Moterys buvo surastos ir atvestos pas valdovą), jis pasakė:“-Ką pasakysite apie tai, kai bandėte suvedžioti Jūsufą?!” Jos atsakė:”-Allah apsaugok! Mes nežinome nieko blogo apie jį.“ Garbingojo vyro žmona tarė:“-Dabar išaiškėjo tiesa.Tai aš bandžiau suvilioti jį,  o jis-iš sakančių tiesą.

52.Aš prisipažįstu tame, kad mano vyras žinotų, iš ties aš neišdaviau jo paslapčia.Iš tiesų, Allah nepadeda išsipildyti išdavikų gudrybėms.

53.Aš nepateisinu savęs, juk iš ties žmogaus siela įsakinėja blogį, išskyrus tuos, ko pasigailės mano Viešpats. Iš ties mano Viešpats-Atleidžiantis, Gailestingas.“

54.Valdovas pasakė:“-Atveskite jį pas mane! Aš padarysiu jį sau artimu.“ Pasikalbėjęs su juo tarė:“-Iš ties tu šiandien įgavai pas mus vietą ir pasitikėjimą.“

55.Jis pasakė:“-Paskirk mane vadovauti šios žemės saugykloms. Iš ties aš esu saugojantis, žinantis.“

56.Taip įtvirtinome Jūsufą toje žemėje, jis apsistodavo joje kur panorėdavo. Suteikiame Savo malonę kam panorime ir neleidžiame žlugti geradarių atlygiui.

57.Tiesa, jog atlygis Paskutiniame gyvenime geriausias tiems, kurie įtikėjo ir buvo dievobaimingais.

58.Jūsufo broliai atvyko į Egiptą ir užėjo pas jį. Jis atpažino juos, o jie jo neatpažino.

59.Aprūpinęs juos provizija pasakė:“-Atgabenkite pas mane jūsų brolį iš tėvo linijos. Ar nematote, jog iš ties aš atseikėjau jums reikalingą kiekį, juk aš geriausiai gerbiantis svečius.

60.O jei neatvešite man jo, tai daugiau negausite iš manęs provizijos, ir net nesiartinkite prie manęs!“

61.Jie atsakė:“-Mes pasistengsime įkalbėti jo tėvą.Iš ties mes tai padarysime.“

62.Jis įsakė savo tarnams:“-Įdėkite jų prekes į jų maišus, kad jie sužinotų apie tai grįžę namo.Galbūt jie sugrįš.“

63.Grįžę pas tėvą jie pasakė:“-Tėve mūsų, neatseikės mums provizijos. Pasiųsk su mumis brolį (Benjaminą), tada gausime reikalingą kiekį. Iš ties mes jį saugosime.“

64.Jis atsakė:“-Nejaugi patikėsiu jums jį, kaip patikėjau jums jo brolį prieš tai?! Allah geriausias saugotojas, Jis-Gailestingiausias iš gailestingųjų.“

65.Kai jie atidarė maišus, aptiko savo prekes grąžintas jiems. Jie tarė:“-Mūsų tėve, ko dar galime norėti?! Tai mūsų prekės grąžintos mums. Aprūpinsime savo šeimas ir apsaugosime mūsų brolį, bei padidinsime karavaną kupranugariu su ryšuliais. Šis kiekis bus lengvas.“

66.Jis atsakė:“-Aš neleisiu jo su jumis, kol neprisieksite Allahu, kad būtinai grąžinsite jį man. Nebent jūs papulsite į apsuptį.“ Kai jie davė priesaiką, jis pasakė:“-Allah liudininkas tam, ką mes pasakėme.“

67.Ir dar pridūrė:“-Mano sūnūs,neikite visi kartu per vienus vartus (Egipte), o įeikite per skirtingus. Aš niekuo negaliu padėti jums prieš Allaho valią. Allahui priklauso sprendimas. Juo pasikliauju ir juo te pasikliauja pasikliaujantys.“

68.Kai jie įėjo į Egiptą, kaip jiems liepė tėvas, tai neapsaugojo jų nuo Allaho lemties. Patarimas, duotas Jokūbo, buvo tik jo sielos noras, kurį jis išpildė. Iš ties jis buvo žinių savininku, ko išmokėme jį, tačiau dauguma žmonių to nežino.

69.Užėjus jiems pas Jūsufą, jis priglaudė brolį prie savęs ir tarė:“-Iš ties aš tavo brolis ir tegu tavęs neliūdina tai, ką jie padarė.“

70.Kai jis aprūpino juos provizija, slaptai įdėjo taurę į savo brolio maišą.(Kelyje) paskui šauklys sušuko:“-O jūs karavane, iš ties jūs-vagys!“

71.Atsisukę į juos broliai tarė:“-Ką jūs pametėte?“

72.Jie pasakė:“-Mes praradome valdovo taurę. Kas suras ją, tam pažadėtas kupranugaris su maišais. Aš atsakingas už tai.“

73.Tarė jie:“-Prisiekiame Allahu, iš ties jūs žinote, jog mes neatvykome skleisti blogio šioje žemėje ir nesame vagiai.“

74.Šie pasakė:“-Koks atlygis laukia jo (vagio), jei jūs melagiai?“

75.Jie atsakė:“-Atlygis tam, kurio maiše bus rasta taurė-jo sulaikymas. Taip mes baudžiame neteisinguosius.“

76.(Jūsuf) pradėjo ieškoti jų maišuose prieš apieškant savo brolio maišą, paskui ištraukė ją iš savo brolio ryšulio. Taip išmokinome Jūsufą šios gudrybės, nes pagal valdovo įstatymą jis negalėjo sulaikyti  brolio, jei tik nebūtų to panorėjęs Allah. Išaukštiname laipsniais ką panorime, ir aukščiau kiekvieno žinančio yra daugiau žinantis.

77.Broliai tarė:“-Jei jis pavogė tai ir jo brolis prieš tai pavogė.“ Jūsuf paslėpė tai savyje neatskleisdamas, tik pasakė sau:“-Jūs blogiausioje padėtyje ir Allah geriausiai žino ką jūs prasimanote.“

78.Tarė:“-O garbingas valdytojau, iš ties jo tėvas senas, geriau sulaikyk vieną iš mūsų jo vieton. Mes matome tu esi iš geradarių...“

79.Jis tarė:“-Allah apsaugok! Mes nesulaikysime kito, vietoj to,pas kurį radome savo turtą. Iš tiesų, jei mes pasielgtumėme taip, taptume neteisingais.“

80.Kai jie nusivylė juo, pasitraukė pasitarti privačiai. Jų vyriausias pasakė:“-Ar jūs prisimenate, jog iš ties tėvas paėmė iš jūsų duotą priesaiką Allahu, ir dar prieš tai jūs blogai pasielgėte su Jūsufu?! Aš nepaliksiu šios žemės, kol tėvas neduos man leidimo grįžti, arba kol Allah nenuspręs dėl manęs.Jis geriausias iš teisėjų.

81.Grįžkite pas tėvą ir pasakykite:“-Tėve mūsų, iš ties tavo sūnus apsivogė. Liudijame tik tai, ką pamatėme ir nežinome užslėpto.

82.Paklausk tos gyvenvietės, kurioje mes buvome, ar karavano, su kuriuo mes grįžome. Iš ties mes sakome tiesą.“

83.Jis atsakė:“-O ne! Tai jūsų sielos suviliojo įvykdyti šį reikalą. Kantrybė geriausia, galbūt Allah grąžins man juos visus. Iš ties Jis-Žinantis,Išmintingas.“

84.Nusisukęs nuo jų pridūrė:“-Kaip gaila Jūsufo.“ Ir jo akys pabalo iš liūdesio, kurį jis sulaikė savyje.

85.Jie tarė:“-Prisiekiame Allahu, tu nenustosi prisiminti Jūsufo, kol nenusilpsi ar nenumirsi.“

86.Tėvas atsakė:“-Iš ties mano skundai ir liūdesys nukreipti Allahui (nes tik Jis gali paguosti mane), ir aš žinau nuo Allaho tai, ko jūs nežinote.

87.O mano sūnūs, eikite ir suraskite Jūsufą ir jo brolį, bei nenusivilkite Allaho malone, nes nusivilia Allaho malone tik netikintys žmonės.“

88.(Atvykę pas Jūsufą) jie tarė:“-O garbingas valdytojau, mus ir mūsų giminę užklupo sunkumai.Atvykome su nedideliu kiekiu prekių. (Prašom) atseikėk mums pilną proviziją ir paaukok mums, iš ties Allah apdovanoja geradarius.“

89.Jis tarė:“-Ar supratote ką padarėte Jūsufui ir jo broliui, kai pasielgėte kaip nenutuokiantys?“

90.Šie atsakė:“-Ar iš ties tu ir esi Jūsuf?“ Jis pasakė:“-Aš esu Jūsuf, o tas mano brolis. Allah pamalonino mus. Iš tiesų, kas bus kantrus ir dievobaimingas, tai Allah neleis pražūti tų geradarių atlygiui!”

 

91.Jie pasakė:”-Prisiekiame Allahu, Jis suteikė pirmenybę tau prieš mus.Tai  tiesa,

 kad mes prasikaltome.”

 

92.Jis tarė:”-Šiandien nebus papeikimų jums, te atleidžia Allah jums, nes Jis-Gailestingiausias iš gailestingųjų.

 

93.Keliaukite su šiais mano baltiniais bei užmeskite juos ant mano tėvo veido ir jis taps regenčiu. O paskui atvežkite pas mane visa šeimą.”

 

94.Kai karavanas išvyko iš Egipto, jų tėvas pasakė:”-Iš ties aš jaučiu Jūsufo kvapą, jei jūs tik nepamanytumėt jog aš išprotėjau ( tai praneščiau jums, kad jis gyvas).”

 

95.Jie atsakė:”-Prisiekiame Allahu, iš ties tu sename paklydime.”

 

96.Kai atvyko džiugios naujienos pranešėjas, jis užmetė ant jo veido baltinius ir šis praregėjo, bei pasakė:”-Ar aš jums nesakiau! Be abejo aš žinau nuo Allaho tai, ko jūs nežinote.”

 

97.Jie atsakė:”-O tėve mūsų, paprašyk atleidimo (Dievo) mūsų nuodėmėms, mes prasikaltome.”

 

98.Jis tarė:”-Aš paprašysiu jums atleidimo savo Viešpaties, iš ties Jis-Atleidžiantis, Gailestingas.”

 

99.Kai jie atvyko pas Jūsufą, jis priglaudė tėvus prie savęs ir tarė:”-Įeikite į Egiptą saugūs Allaho valia.”

 

100.Paskui užkėlė savo tėvus ant sosto ir jie nusilenkė jam. Jūsuf tarė:”-Mano tėveli, tai mano seno regėjimo sapne paaiškinimas. Mano Viešpats padarė jį tiesa(realybėje).Jis buvo maloningu  kai išlaisvino mane iš kalėjimo ir atvedė jus iš slėnio čia po to, kai šėtonas pasėjo priešiškumą tarp manęs ir brolių. Iš ties mano Viešpats geras tiems, kam panori, Jis-Žinantis, Išmintingas.”

 

101.Jūsuf senatvėje maldavo:”-Mano Viešpatie, Tu dovanojai man valdžią ir išmokinai aiškinti sapnus, dangaus aukštybių ir žemės Sutvėrėjau, Tu mano globėjas šiame ir paskutiniame gyvenime, leisk man mirti paklusniu Tau ir priskirk prie teisinguolių.”

 

102.Visa tai-dalis pasakojimų apie nežinomas žinias (informaciją, prarastą istorijos amžių tėkmėje), apreiškėme jas tau.Juk tu nebuvai su jais, kai jie nutarė įvykdyti savo reikalą ir gudravo.

 

103.Dauguma žmonių, nors tu labai stengtumeis, netaps tikinčiais.

 

104.Tu neprašai jų už tai atlygio, juk tai-Priminimas pasauliams.

 

105.Kiek gi daug ženklų dangaus aukštybėse ir žemėje, pro kuriuos jie praeina ir nusigrežia.

 

106.Juk dauguma jų netiki Allahu, nebent tik priskirdami Jam bendrininkus.

 

107.Nejaugi jie apsisaugojo nuo to, jog gali  užklupti juos uždengiančioji bausmė nuo Allaho ar Valanda teismo ateis netikėtai ir jie net negalvos apie tai?!

 

108.Sakyk (Muhammadai):”-Toks mano kelias.Aš ir mano pasekėjai kviečiame įtikėti Allahu su aiškiu įrodymu. Allah šlovingas ir aš nesu iš tų, kurie priskiria Jam bendrininkus.”

109.Prieš tave atsiuntėme pasiuntinius vyrus iš gyvenviečių, kuriems apreiškėme.Ar jie nekeliavo žemėje, ar nematė kokia buvo pabaiga tų, kurie gyveno prieš juos! Iš ties Paskutinis gyvenimas geriausias tiems, kurie yra dievobaimingi. Galbūt jie pamąstys?!

110.Kai pasiuntiniai suprasdavo nuliūsdami, jog juos palaikė melagiais, ateidavo Mūsų pagalba, išgelbėjame ką panorime. Mūsų bausmė negrąžinama nusikaltusiems žmonėms.

111.Pranašų istorijose buvo pamokymai protų savininkams. Tai nebuvo šmeižiantis pasakojimas, o patvirtinimas tam, kas buvo prieš jį (Koraną), visko išaiškinimas, teisingas vadovavimasis ir malonė tikintiems žmonėms!

 

Versija spausdinimui  

  
 
Atgal