MIRUS MUSULMONUI

Norėtumėme pasakyti, jog rinkdami šią informaciją mes susidūrėme su įvairiais poiūriais laidojimo klausimu. Daugelis Islamo inovų teigia, jog laidojimas jūroje bei kremacija yra neleistina. Todėl, galvojantiems apie kremaciją ar laidojimą jūroje, patartumėme pirmiau pasikonsultuoti su tikrai šį reikalą išmanančiais autoritetingais monėmis, nes kartais vietos imamo nuomonė gali būti subjektyvi.

Taisyklės laidojant mirusio musulmono kūną.

1. Mirusio mogaus kūną yra privaloma ukasti į emę tokiame gylyje, jog nuo jo nesklistų kvapas, bei jo neiškastų gyvūnai; esant pavojui, jog kūnas gali būti iškastas laukinių gyvūnų, yra privalu padaryti antkapį.

2. Nesant galimybei palaidoti kūną emėje, jis gali būti laikomas karste, laidojimo kriptoje.

3. Mirusio mogaus kūnas turi būti paguldytas į kapą ant dešinio šono taip, jog jo veidas būtų atsuktas į Kiblos (t.y. pagrindinės šventyklos Mekoje) pusę.

4. Jei musulmonas miršta laive, ir yra galimybė išlaikyti kūną neiširusį iki tol, kol laivas pasieks sausumą, tuomet taip ir turi būti daroma, o pasiekus sausumą kūnas turi būti nedelsiant ukastas į emę. Priešingu atveju, jei laivas yra labai toli nuo sausumos, ir nėra jokių šansų išlaikyti kūną neapirusį, tuomet yra privaloma atlikti Ghusl, Hunut, Kafan ir Namaz-e-Mayyit, ir po to kūnas turi būti nuleidiamas į jūrą moliniame inde, o jei tokio neturima, tuomet kūnas turi būti susuktas į drobę ir prie jo kojų turi būti pririštas svoris. Nuleidiant kūną į vandenį reikia pasirinkti tokią vietą, kurioje nebūtų jūros grobuonių (tarkime kaip ryklių), kurie galėtų kūną apkramtyti, kol jis grimzta į dugną.

5. Jeigu yra bijomasi, jog priešas gali iškasti į emę ukastą kūną, jį ekshumuoti, ar nupjauti nuo kūno ausis, nosį, ar kūno galūnes, tuomet kūnas turi būti nuleidiamas į vandenį, taip, kaip yra nurodyta 4 taisyklėje.

6. Visos išlaidos darant antkapį ar nuleidiant kūną į vandenį turi būti padengtos iš mirusiojo turto, jei tai yra būtina.

7. Jeigu miršta besilaukianti moteris, kuri nėra musulmonė, tačiau yra ištekėjusi u musulmono, tuomet ji turi būti laidojama pagal musulmonų papročius, tačiau, jos kūnas emėje turi būti paguldomas ant kairio šono (o ne ant dešinio), kad jos įsčiose esantis kūdikis būtų atsisukęs į Mekos pusę.

8. Laidoti musulmonus ne musulmonų kapinėse, ar ne musulmonus musulmonų kapinėse yra grietai draudiama.

9. Taipogi yra grietai draudiama laidoti mirusio musulmono kūną negarbingose vietose, tokiose kaip pvz. šiukšlynas.

10. Taipogi yra draudiama laidoti musulmono kūną ugrobtose emėse, bei tokiose vietose, kurios turi kitokią paskirtį, negu laidojimui, pvz. mečetėje.

11. Taipogi yra grietai draudiama iškasti kapą, norint toje vietoje palaidoti kitą musulmoną, nebent būtumėte įsitikinęs, jog prieš tai tame kape buvęs kūnas yra visiškai suiręs.

12. Viskas, kas atsiskiria/yra atskirta nuo mirusio kūno, (kaip pvz. plaukai, nagai, dantys) turi būti palaidota kartu su juo. O jeigu mirusio mogaus kūno dalys, tokios kaip plaukai, nagai, dantys yra randami tuomet, kai kūnas jau yra palaidotas, tuomet juos taipogi reikia ukasti saugumo sumetimais. (ypač, jeigu mirusysis sirgo kokia nors ukrečiama liga). Taipogi yra Mustahab (patartina) netgi esant gyvam ukasti iškritusius dantis, nagus bei plaukus.

13. Jeigu mogus miršta šulinyje, tuomet šulinys turi būti aklinai udarytas, ir laikomas to mogaus kapu.

14. Jeigu kūdikis miršta motinos įsčiose, ir jo buvimas ten kenkia motinos sveikatai, tuomet jis privalo būti išimtas pačiu nepavojingiausiu būdu. Jeigu nėra įmanoma kūdikio kūnelio išimti sveiko, tuomet yra leistina jį supjaustyti gabalais. (Pastaba skaitytojams: tai ne reikalavimas, kaip gali pasirodyti. Tai nėra udrausta, jei tas yra neišvengiama ir jei to reikalauja gydytojas). Taipogi, yra patartina, jog jei moters vyras yra patyręs chirurgas, jog šį darbą atliktų jis, o ne koks kitas vyras, o jeigu jis šio darbo atlikti nesugeba, tuomet pirmenybė yra teikiama kitai moteriškei, kuri išmano šį reikalą. Galiausiai, jeigu nėra galimybės, jog šį darbą atliktų kita moteris, tuomet yra leistina, jog tai atliktų patyręs chirurgas, kuris yra mahram (t.y. tas, su kuriuo tai moteriai negalima tuoktis), o jei ir tokios galimybės nėra, tuomet tai turi atlikti patyręs chirurgas, kuris yra ne mahram (t.y. su kuriuo galima tuoktis). O jeigu ir tokio mogaus nėra, tuomet yra leistina, jog mirusio kūdikio kūnelį išimtų šio reikalo neišmanantis mogus.

15. Jeigu miršta moteris, o jos įsčiose yra gyvas kūdikis, jis privalo būti išimtas kuo saugiausiu būdu, netgi ir tokiu atveju, kai nėra nė maiausio šanso kūdikiui išgyventi. Motinos kūnas po operacijos turi būti usiūtas.

16. Pranašas Muhamedas yra pasakęs: „Sulauyti mirusiojo mogaus kaulą yra lygiai tas pats, kaip sulauyti gyvo mogaus kaulą.“ O sudeginant (kremuojant) mirusio mogaus kūnas yra visiškai sunaikinamas. Dėl šios prieasties kremavimas Islame yra grietai draudiamas.

Mustahab (patartini) Dafn (laidojimo) veiksmai.

1. Yra Mustahab (patartina), jog kapo gylis būtų apytiksliai lygus vidutinio mogaus ūgiui, ir kūnas turi būti palaidotas artimiausiose kapinėse, išskyrus tuos atvejus, kai mogus nori būti palaidotas “geresnėse” kapinėse, pvz. tokiose, kur yra palaidoti garbingi monės, arba ten lankosi daug monių dėl Fateha.

Taipogi yra rekomenduojama, jog prieš nuleidiant karstą į kapą, jis būtų padėtas keletą metrų nuo kapo duobės, ir po to nuleistas į kapą 3 kartus sustojant. T.y. jis turi būti padedamas ant emės bei vėl pakeliamas kiekvieną kartą, ir 4 kartą karstas turi būti galutinai nuleidiamas į duobę. Jeigu kūnas yra mirusio vyro, tuomet 3-ią kartą jis turi būti padėtas ant kapo dugno tokiu būdu, jog galva būtų emesnėje kapo pusėje, o 4-tą kartą kūnas turi būti nuleidiamas į kapą pirmiau nuleidiant galvą. Jeigu kūnas yra mirusios moters, tuomet, nuleidiant kūną į kapą 3-čią kartą, jis turi būti atsuktas į Kiblą, ir ant kapo duobės turi būti udengta paklodė. Yra taipogi patartina, jog kūnas iš karsto būtų išimtas ir paguldytas į kapo duobę labai švelniai, ir prieš nuleidiant, bei nuleidus kūną į duobę būtų sakomos atatinkamos maldos. Nuleidus kūną į kapo duobę, reikia atrišti maršką prilaikančias virveles, ir kūno skruostas turi būti padėtas ant emės. Po mirusio mogaus galva reiki Iš emės suformuoti pagalvę, o po nugara reikia padėti nedegto molio plytas ar molio gabalus, idant kūnas neatsiverstų ant nugaros. Prieš uverčiant kapą emėmis, mogus, sakantis talqin privalo su savo dešine ranka prilaikyti mirusio mogaus dešinį petį ir privalo savo kairę ranką tvirtai padėti ant jo kairio peties, pasilenkti prie mirusio mogaus ausies, ir 3 kartus purtant mirusio mogaus pečius pasakyti: Isma' ifham ya .......ir čia reikia pasakyti mirusio mogaus vardą, ir jo tėvo vardą. Tarkime, jog mirusio mogaus vardas Muhammad, o jo tėvo vardas – Ali. Tuomet reikia 3 kartus pasakyti: Isma 'ifham ya Muhammad bin 'Ali. Po to reikia sakyti: Hal anta 'alal 'ahdil lazi farqtana 'alayhi min shahadati an la ilaha illal lahu wahdahu la sharika lah wa anna Muhammadan sallal lahu 'alayhi wa Alihi 'abduhu wa Rasuluhu wa sayyidun nabiyyina wa khatamul mursalina wa anna 'Aliyyan Amirul mu'minina wa sayyidul wasiyyina wa imamu nif tarazallahu ta'tahu 'alal 'alamina wa annal Hasana wal Husayna wa 'Aliyyabnal Husayni wa Muhammadabna 'Aliyyin wa Ja'farabna Muhammadin wa Musabna Ja'farin wa 'Aliyyabna Musa wa Muhammadabna'Aliyyin wa 'Aliyyabna Muhammadin wal Hasanabna 'Aliyyin wal Qa'imal hujjatal Mahdi salawatullahi 'alayhim a'i'mmatul mu'minina wa hujajullahi'alal khalqi ajma'ina wa a'immatuka a'immatu hudan abrar ya ........(Ir čia vėl reikia ištarti mirusio mogaus bei jo tėvo vardą) ir tuomet reikia pasakyti šiuos odius: Iza atakal malakanil muqarraabani Rasulayni min 'indillahi tabaraka wa ta'ala wa sa'alaka 'an Rabbika wa 'an Nabiyyika wa 'an dinika wa 'an Kitabika wa 'an Qiblatika wa 'an A'immatika fala takhaf wa la tahzan wa'qul fi jawabi hima, Allahu Rabbi wa Muhammadun sallal lahu 'alayhi wa Alihi nabiyyi wal Islamu dini wal Qur'anu kitabi wal Ka'batu Qiblati wa Amirul mu'minina 'Aliyybnu Abi Talib imami wal Hasanubnu 'Aliyyi nil Mujtaba imami wal Husaynubnu 'Aliyyi nish-shahidu bi-Karbala imami wa 'Aliyyun Zaynul 'Abidina imami wa Muhammadu nil Baqiru imami wa Ja'faru nis Sadiqu imami wa Musal Kazimu imami wa 'Aliyyu-nir Riza imami wa Muhammadu nil Jawadu imami wa 'Aliyyu nil Hadi imami wal Hasanul 'askari imami wal Hujjatul muntazar imami ha ula'i salawatullahi 'alayhim ajma'in A'i'mmati wa sadati wa qadati wa shufa-a'i bihim atawalla wa min a'daihim atabarra'u fid dunya wal akhirati thumma i'lam ya ....... tuomet čia vėl reikia ištarti mirusio mogaus vardą bei jo tėvo vardą. Tuomet sakoma: Annal laha tabaraka wa ta'ala ni'mar-Rabb wa anna Muhammadan sallal lahu 'alayhi wa Alihi ni'mar Rasul wa anna 'Aliyyabna Abi Talib wa awladahul ma'suminal A'i'mmatal ithna 'asharah ni'mal A'i'mmah wa anna ma ja'a bihi Muhammadun sallal lahu 'alayhi wa Alihi haqqun wa annal mawta haqqun wa suwala munkarin wa nakirin fil qabri haqqun wal ba'tha haqqun wan nushura haqqun wassirata haqqun wal mizana haqqun wa tatayiral kutubi haqqun wa annal jannata haqqun wan-nara haqqun wa annas sa'ata a'tiyatun la rayba fiha wa annallaha yab'athu man fil qubur. Tuomet ir vėl sakoma: Afahimta ya .... (vėl sakomas mirusio mogaus vardas, bei jo tėvo vardas) ir po to sakoma ši malda: Thabbatakallahu bil qawlith thabit wa hadakallahu ila siratim mustaqim 'arrafallahu baynaka wa bayna awliya'ika fi mustaqarrim min rahmatih. Then the following words should be uttered: Alla humma jafil arza 'an jambayhi vas'ad biruhihi ilayka wa laqqihi minka burhana Alla humma 'afwaka 'afwaka.

2. Yra pageidautina, (Mustahab), jog mogus, laidojantis kūną, būtų taip vadinamas Pak (t.y. niekuo neusidengęs galvos, basas) ir jis įliptų į kapo duobę iš kojų pusės. Laidotuvių metu dalyvaujantys ne mirusiojo artimieji dulkes į kapą turi mesti kita negu delnų puse, ir tai darydami jie turi pasakyti: Inna lillahi wa innailayhi raji'un. Jeigu mirusysis yra moteris, tuomet, ją į kapą turi nuleisti mahram, o nesant mahram – jos giminaičiai.

3. Yra pageidautina, (Mustahab), jog suformuotas kapas (antkapis, upylus duobę emėmis) būtų kvadratinis, arba stačiakampio formos, ir jo aukštis būtų apytiksliai lygus 4 pirštų sprindiui. Ant jo turi būti pritvirtinamas enklas, nurodantis kas čia yra palaidota, ir ant jo turi būti upilta vandens, o po to visi dalyvaujantys laidotuvėse, privalo padėti savo rankas ant kapo ir įspausti savo pirštų ymes, kaip paskutinio atsisveikinimo enklą. Tuomet reikia 7 kartus pasakyti Sura al-Kadr ir prašyti, jog išėjusiai iš šio gyvenimo sielai būtų atleistos jos nuodėmės: Alla humma jafil arza 'an jam bayhi wa as'idilayka ruhahu wa laqqihi minka rizwana wa askin qabrahu min rahmatika ma tughneehi bihi 'an rahmati man siwaka.

4. Yra pageidautina, (Mustahab), jog visiems laidotuvių dalyviams išėjus, pasilikęs u mirusiojo mogaus laidotuves atsakingas mogus, pasakytų visas reikiamas maldas.

5. Yra pageidautina, (Mustahab), jog po laidotuvių, gedinti šeima būtų paguodiama, nuraminama, būtų meldiamasi u jos gerovę. Tačiau, jeigu uuojauta yra išreiškiama po ilgo laiko, ir vėl suadina liūdnus prisiminimus, tuomet geriau tokios uuojautos neišreikšti.

Yra pageidautina, (Mustahab), jog į tos šeimos namus, kuriuose įvyko laidotuvės, monės 3 dienas atneštų maistą (t.y. jog namiškiams nereiktų gaminti). Tačiau yra laikoma Makrooh (draudiama) kartu su namiškiais valgyti tuose namuose.

6. Yra pageidautina, (Mustahab), jog mogus, mirus artimiesiems, būtų kantrus, ypač mirus sūnui, ir bet kada prisiminus mirusį mogų reikia pasakyti: Inna lillahi wa inna ilayhi raji'un ir paskaityti Šv.Koraną, mirusiojo mogaus naudai. Žmogus privalo lankyti savo tėvų kapus, ir melstis dėl Allah’o palaimos, ir padaryti tvirtą antkapį, jog kapas nebūtų lengvai sunaikinamas.

7. Saugumo sumetimais, gedinčiam mogui neleidiama draskyti savo kūno ar veido, ar rautis plaukus. Tačiau, vis tiktai, yra leidiama dauyti per savo veidą ar kūną.

8. Taipogi, gedint, yra draudiama plėšti nuo savęs drabuius, išskyrus tuos atvejus, kai miršta motina arba tėvas. Tačiau, net ir tais atvejais tai yra nepageidautina.

9. Jeigu mona, mirus vyrui, gedėdama prasidreskia sau veidą, ar nusirauna plaukus, tuomet jai reikia išlaisvinti vergą, arba pamaitinti 10 vargstančiųjų, arba nupirkti jiems drabuių. Tas pats galioja ir vyrui, jam gedint monos ar sūnaus.

10. Taipogi yra pageidautina, jog gedint bei verkiant dėl mirusiojo, mogus neturi labai garsiai rėkti bei šaukti.

Namaz-e-Wahshat (Maldos, kurias reikia melstis dėl mirusiojo sielos laidotuvių naktį).

1. Yra pageidautina, jog pačią pirmą naktį po laidotuvių, reikia pasimelsti dėl mirusiojo mogaus sielos. Reikia melsti du Raka'atus wahshat maldos. Šią maldą reikia melsti taip:

Pirmame Raka'ate, paskaičius Sura al-Hamd, reikia vieną kartą pasakyti Ajatul Kursi, o antrame Raka'ate, po Suros Al-Hamd reikia 10 kartų pasakyti Sura al-Qadr. Pasakius ‘Salam’, reikia pasakyti: Alla humma salli 'ala Muhammadin wa Ali Muhammad wab'ath thawabaha ila qabri ......(ir tuomet reikia pasakyti mirusio mogaus bei jo tėvo vardą).

2. Wahshat malda gali būti meldiama bet kurią nakties valandą po mirusiojo laidotuvių, tačiau yra pageidautina šią maldą atlikti vos tik prasidėjus nakčiai, t.y. iš karto po Iša maldos.

3. Jeigu yra reikalas mirusiojo kūną veti į kitą miestą, ir laidotuvės yra atidedamos dėl kokių nors prieasčių, tuomet wahshat malda turi būti meldiama iš karto pirmą naktį po laidotuvių.

Ekshumacija

1. Yra laikoma haraam (t.y. grietai draudiama) atkasti musulmono kapą bei atidaryti karstą, netgi jei tai būtų vaiko ar psichiškai nesveiko mogaus kapas. Kapą galima atkasti ir karstą atidaryti tik tuomet, kai kūnas yra sunykęs ir pavirtęs į dulkes.

2. Iškasti bei sunaikinti Imamų palikuonių, kankinio mirtimi mirusiųjų Ulama bei kitų šventų monių kapus yra laikoma Haraam, netgi ir tais atvejais, kai tie kapai yra labai seni. Tai yra laikoma kapo išniekinimu.

3. Atkasti kapą yra leidiama šiais atvejais:

·         Kuomet kūnas yra palaidotas svetimoje emėje, ir emės savininkas nenori, jog šie palaikai ten būtų.

·       Kuomet mirusysis yra įsuktas į pasiskolintą drabuį (Kafan), ir to drabuio savininkas nenori, jog jo drabuis pasiliktų kape. Taipogi, atkasti kapą yra leidiama tuomet, jeigu mirusysis yra palaidotas su kokiais nors gyviesiems priklausančiais daiktais, ir gyvieji reikalauja šių daiktų. Tačiau, jeigu mirusysis, dar būdamas gyvas, nuolankiai prašė būti palaidotas Šv.Koranu, ar su iedu, tuomet yra grietai draudiama atidaryti kapą ir išimti šiuos daiktus. Reikia paminėti, jog yra tokių atvejų, kuomet, net jeigu ir drabuiai ar daiktai, palaidoti kartu su mirusiuoju yra laikomi Ghasbi, tačiau net ir tuomet kapo atidaryti yra neleistina. Tačiau nenorėtumėme leistis į smulkmenas, nes tokie atvejai yra išimtiniai.

·     Atidaryti kapą galima tuomet, kuomet tai nesukelia nepagarbos mirusiajam, ir paaiškėja, jog jis buvo palaidotas be Ghusl (t.y. neapipraustas), arba jis nebuvo tinkamai aprengtas, taip, kaip to reikalauja religija, arba paaiškėja, jog jis buvo palaidotas ne veidu į Meką.

·    Atkasti kapą galima tuomet, kai musulmonas buvo palaidotas ne šventoje musulmonams vietoje, kaip pvz.: ne musulmonų kapinės ar šiukšlynas.

·    Kapą galima atkasti teisiniu pagrindu, pvz.: kuomet paaiškėja, jog mirusios motinos įsčiose esantis vaikelis gali būti gyvas.

·     Kapą galima atkasti tuomet, kuomet yra baiminamasi, jog mirusio mogaus kūną gali iškasti ir sudraskyti laukiniai gyvūnai, arba bijomasi, jog kūną gali iškasti priešas, arba paplauti potvynis.

·     Kapą galima atkasti tuomet, kuomet paaiškėja, jog būdamas gyvas, mirusysis prašė, jog jo kūnas būtų palaidotas šventoje vietoje, ir tas nebuvo padaryta specialiai, arba umiršus tokį prašymą.