Vardan Allaho, Gailestingojo, Maloningojo.
11. Sad. Prisiekiu Koranu, kuriame priminimas!
2. Tačiau, tie, kurie netiki, skendi didybėje ir priešybėje.
3. Kiek jų kartų Mes anksčiau pražudėme! Ir jie šaukėsi, bet jau nebuvo likę laiko.
4. Ir stebėjosi jie, kad aplankė juos perspėjantis mokytojas iš jų pačių. Ir netikintieji sakė: "Tai - kerėtojas, melagis!
5. Nejaugi jis paverčia dievus į vienatinį Dievą? Iš tikrųjų tai neįprastas daiktas!"
6. Ir pasišalino žymiausieji iš jų, kalbėdami: "Eikite ir laikykitės savo dievų. Iš tiesų čia kažko iš mūsų norima (arba kažkoks sąmokslas prieš mus).
7. Mes negirdėjome nieko apie tai paskutinėj religijoj. Tai nieko kito, kaip kažkas išgalvota.
8. Negi tik jam vienam iš mūsų atsiųstas priminimas? " Taip, jie abejoja Mano priminimu! Taip, jie dar neragavo Mano bausmės!
9. O gal jiems priklauso Allaho Galingojo, Dovanojančio malonės lobynai?
10. O gal jie turi valdžią dangui ir žemei, ir tiems, kurie tarp jų? Tegul jie pasikelia (į dangų) keliais (virvėmis)!
11. Ši kariuomenė bus sumušta, panašiai kaip ankstesnės partijos.
12. Iki jų pasiuntinius laikė melagiais Nuho (Nojaus) tauta, ir adiečiai, ir Faraonas, stulpų valdovas,
13. ir samudieciau ir Luto (Loto) tauta, ir Alkos žmonės - visos šitos partijos.
14. Kiekviena iš jų laikė melagiais pasiuntinius ir pasiteisino Mano bausmė joms!
15. Nėra jiems ko laukti, išskyrus tik vienintelį riksmą - nėr jam atidėjimo!
16. Ir tarė jie: "Viešpatie mūs, paspartink mums mūsų skirtį prieš Atsiskaitymo dieną!"
17. Kentėk tai, ką jie kalba, ir atmink Mūsų vergą Davūdą (Dovydą), galybės valdytoją. Iš tikrųjų jis buvo į mus besikreipiantis!
18. Mes padarėme jam kalnus pavaldžius, - sykiu su juo jie šlovindavo Allahą vakarais ir saulei tekant.
19. Ir paukščius (padarėm pavaldžiais), juos surinkę, - visi į Jį kreipiasi.
20. Ir Mes sustiprinom jo valdžią, ir dovanojom jam išmintį ir kalbos ryžtingumą.
21. O ar pasiekė tave pasakojimas apie besiginčijančiuosius? Štai jie perlipo per sieną į šventyklą.
22. Štai jie įžengė pas Davūdą (Dovydą), ir išsigando jis jų. Tarė jie: "Nebijok, mes du besiginčijantieji. Vienas iš mūsų pasielgė neteisingai kito atžvilgiu. Išnagrinėk mūsų bylą teisingai ir nenusiženk, ir vesk mus tikruoju keliu.
23. Štai šitas - mano brolis, jis turi devyniasdešimt devynias avis, o aš tik vieną avį. Ir tarė jis: "Patikėk man ją!" - ir įveikė mane savo žodžiais."
24. Tarė jis: "Jis pasielgė neteisingai tavo atžvilgiu prašydamas tave pridėti tavo avį prie savųjų. Juk daugelis partnerių piktavaliauja vienas prieš kitą, išskyrus tuos, kurie patikėjo ir darė gerus darbus, - ir maža tokių." Ir pagalvojo Davūdas (Dovydas), kad Mes tiktai išmėginame jį, ir prašė atleidimo savo Viešpaties, ir puolė žemėn ir atgailavo.
25. Ir atleidome Mes jam, ir jam iš Mūsų - artis bei paruošta gera sugrįžimo vieta.
26. O Davūdai (Dovydai), Mes padarėme tave vietininku žemėje: teisk žmones pagal tiesą ir nesek paskui aistrą, nes ji išves tave iš Allaho kelio. Išties tiems, kurie nukrypsta nuo Allaho kelio smarki nuobauda už tai, kad pamiršo Atsiskaitymo dieną!
27. Ir nesukūrėme Mes dangaus ir žemės, ir to, kas tarp jų, veltui. Taip mano tik tie, kurie netiki. Vargas tiems, kurie netiki, nuo Ugnies!
28. Negi Mes laikysime lygiais tuos, kurie patikėjo ir skleidė gėrį, su tais, kurie skleidė blogybes žemėje, arba - negi prilyginsime dievobaiminguosius pasileidėliams?
29. Raštas, atsiųstas tau, yra palaimintas, kad jie apmąstytų jo posmus ir atsimintų turintys proto.
30. Ir dovanojome Mes Davūdui (Dovydui) Suleimaną (Saliamoną). Koks puikus vergas! Iš tiesų jis buvo visada besikreipiantis!
31. Vieną vakarą jam buvo parodyti žirgai, greitakojai, taurūs.
32. Ir tarė jis: "Gėrybių meilė atitraukė mane nuo paminėjimo savo Viešpaties, kol neuždengė viso to (nakties) užuolaida.
33. Grąžinkite man juos!" Ir ėmė glostyti jų blauzdas ir kaklus.
34. Mes išmėginome Suleimaną (Saliamoną) ir įkėlėme į sostą jo kūną (pasiuntėme jam ligą, kurios metu sėdėjo savo soste lyg negyvas), o po to jis atgailavo.
35. Tarė jis: "Viešpatie, atleisk man ir suteik man valdžią, kuri niekam po manęs nepriklausytų: juk Tu - Dovanotojas!"
36. Ir padarėme Mes jam pavaldų vėją, kuris pučia pagal jo valią, lengvai, kur jis įsigeidžia, -
37. ir šėtonus, įvairiausius statytojus bei nardytojus,
38. ir kitus, grandinėmis surištus.
39. Tai - Mūsų dovana. Tai rodyk malonę arba prilaikyk ją - ir nereikės tau už tai atsiskaityti!
40. Iš tiesų jis iš priartintųjų ir nuostabi sugrįžimo vieta!
41. Ir atmink vergą Mūsų Ajūbą (Jobą). Štai sušuko jis savo Viešpačiui: "Palietė mane šėtonas blogybėmis ir kančia!" -
42. Jam buvo pasakyta: "Treptelk savo koja žemėn! Štai šaltas vanduo apsiprausti ir gėrimas."
43. Ir dovanojome jam jo šeimą ir dar tiek pat kartu su jais iš Mūsų malonės ir kaip priminimą turintiems proto.
44. "Ir prirauk savo ranka kuokštelį žolės, ir suduok juo (žmonai), ir nepažeisk (priesaikos)!" Mes įsitikinom jo kantrybe. Puikus vergas! Iš tikrųjų jis buvo nuolat besikreipiantis.
45. Ir prisimink Mūsų vergus Ibmhimą (Abraomą) ir Ishaką (Izaoką), ir Jakūbą (Jokūbą), galingus ir įžvalgius.
46. Mes išskyrėme juos už tai, kad jie nuoširdžiai minėjo Paskutiniąją prieglobą.
47. Išties jie pas Mus —tarp išrinktųjų, geriausiųjų.
48. Ir prisimink Ismailą (Izmaelį), Iljasą (Eliją) ir Zul Kiflą. Ir visi jie iš geriausiųjų tarpo.
49. Tai - Priminimas, o dievobaimingiesiems paruošta nuostabi sugrįžimo vieta, -
50. Edeno sodai, kurių vartai bus jiems atverti.
51. Jie gulės ten atsirėmę ir prašys jiems atnešti daugybę vaisių ir gėrimų.
52. Šalia jų ten vienmetės nuleistais žvilgsniais.
53. Tai yra tai, kas jums pažadėta Atsiskaitymo dieną.
54. Tai - Mūsų neišsenkanti dovana jums.
55. Būtent taip! Išties, neteisingiesiems paruošta bjauri sugrįžimo vieta, -
56. Pragaras, kuriame jie degs. Kokia bjauri ši vieta!
57. Tai - verdantis vanduo ir pūliai. Tegul jie tai ragauja.
58. Jiems paruoštos ir kitos kančių rūšys.
59. Bus pasakyta: "Štai minia, varoma kartu su jumis. Nėra jiems pasveikinimo! Išties jie degs Ugnyje!"
60. O jie atsakys: "O ne! Tai jums nebus pasveikinimo! Tai jūs mums pateikėte šitai (ugnį). Kokia bjauri ši vieta!"
61. Jie sakys: "Viešpatie mūsų, padidink kančias ugnyje tiems, kurie mums tai pateikė!"
62. Jie sakys: "Kas mums? Kodėl mes nematome vyrų, kuriuos mes laikėme blogais?
63. Nejaugi mes neteisingai elgėmės šaipydamiesi iš jų? Ar paprasčiausiai mūsų žvilgsniai jų nepastebi? "
64. Išties Ugnies gyventojų ginčai yra tiesa.
65. Sakyk: "As - tiktai perspėjantis pranešėjas. Nėra kitos dievybės, išskyrus Vienintelį ir Galingąjį Allahą,
66. Viešpatį dangaus ir žemės, ir to, kas tarp jų, Galingąjį, Atleidžiantįjį."
67. Sakyk: "Tai —didi žinia,
68. nuo kurios Jūs nusisukat.
69. Neturėjau aš išmanymo, apie ką jie ginčijosi aukštuomenės susibūrime.
70. Man nebuvo daugiau nieko atverta, išskyrus tai, kad aš —aiškus perspėjantis mokytojas."
71. Štai tarė tavo Viešpats angelams: "Aš sukursiu žmogų iš molio.
72. O kai Aš jam suteiksiu išvaizdą ir įkvėpsiu į jį Savo dvasios, tai pulkite, lenkdamiesi jam!"
73. Ir puolė kniūbsčiom visi angelai be išskirties,
74. išskyrus Iblisą, - jis išsiaukštino ir tapo netikintis.
75. Jis tarė: "O Iblisai, kas sulaikė tave nuo nusilenkimo tam, kurį Aš sukūriau Savo Rankomis? Ar pasididžiavai, ar pasirodei esąs iš aukščiausiųjų? "
76. Jis tarė: "Aš geresnis už jį: Tu sukūrei mane iš ugnies, o jį sukūrei iš molio."
77. Jis tarė: "Dink iš čia; juk tu - apmėtomas akmenimis.
78. Ir tau Mano prakeikimas iki Teismo dienos."
79. Jis tarė: "Viešpatie, atidėk man iki dienos, kai jie bus prikelti!"
80. Jis tarė: "Iš tiesų tu esi iš tų, kam atidėta
81. iki dienos, kurios laikas jau nustatytas!"
82. Jis tarė: "Tad prisiekiu Tavo didybe, as suvedžiosiu juos visus,
83. išskyrus vergus Tavo, kurie yra ištikimi Tau!"
84. Jis tarė: "Tai tiesa ir sakau Aš tiktai tiesą.
85. Aš būtinai užkišiu Pragarą tavimi ir tais, kas pasekė tavimi, visais!
86. Sakyk: "Aš neprašau iš jūsų už tai atpildo, ir nesu aš prasimanelis.
87. Tai yra priminimas pasauliams,
88. ir jūs būtinai gausite žinią apie jį po kurio laiko!