Vardan Allaho, Gailestingojo, Maloningojo.
1 . Ha mym.
2. Prisiekiu aiškia Knyga!
3. Mes padarėme ją Koranu arabų kalba, kad galėtumėte suprasti!
4. Jis yra* pas Mus Knygos Motinoje (pirmaraštyje). Jis - Išaukštintas, Išmintingas!
5. Negi Mes nutolinsim nuo jūsų priminimą (Koraną) tik todėl, kad jūs - žmonės, peržengę ribas?
6. Kiek Mes siuntėme pasiuntinių pirmosioms gentkartėms!
7. Ir koks pranašas bebūtų atėjęs pas juos, jie tyčiojosi iš jo.
8. Ir pražudėme Mes galingesnius negu jie, ir užsimiršo jau pirmųjų pavyzdys.
9. O jeigu tu jų paklausi: „Kas sukūrė dangų ir žemę?“ - jie, žinoma, tars: „Sukūrė juos Galingasis, Žinantis.“
10. Jis padarė žemę jums kaipo lopšį ir išvedė joje kelius, —galgi jūs eisite tiesiai! —
11. ir Kuris atsiuntė iš dangaus vandenį tiek, kiek jo reikia. Ir pažadinome Mes juo mirusią šalį. Tokiu pat būdu būsite išvesti (iš kapų)!
12. ...Ir Kuris sukūrė visas (gyvių ir augalų) poras ir padarė jums laivus ir gyvūnus, kuriais jūs keliaujate,
13. kad įsitaisytumėte ant jų nugarų (arba denių), o paskui paminėtumėt savo Viešpaties malonę, kai įsitvirtinsit ant jų ir sakysit: „Šlovė Tam, Kuris padarė tai pavaldų mums, nes mes patys neįstengtume to pasiekti!
14. Ir iš tiesų mes pas savąjį Viešpatį sugrįžtame!“
15. Ir padarė jie (daugiadieviai) kai kuriuos iš Jo vergų Jo dalimi (priskyrė Jam bendrininkų). Iš tiesų žmogus akivaizdžiai nedėkingas!
16. Nejaugi Jis imtų iš to, ką sukūręs, dukras, o jus pagerbtų sūnumis?
17. Ir kada kurį nors iš jūsų pradžiugina žinia apie tą, kurią jis priskiria Maloningajam, jo veidas tamsėja, ir jis gniaužia pyktį.
18. Nejaugi (jie priskiria Allahui) tas, kurios išaugintos su papuošalais, o jis spyriojasi, neturi tam įrodymo?
19. Ir pavertė jie angelus, kurie - Gailestingojo vergai, moterimis. Negi jie dalyvavo juos kuriant? Bus užrašyti jų liudijimai ir bus iš jų pareikalauta atsako!
20. Jie kalbėjo: „Jeigu Gailestingasis panorėtų, mes jų negarbintume!“ Jie neturi dėl to jokių žinių, jie tik meluoja!
21. Negi Mes jiems dovanojome Knygą iki šito, ir jie jos laikosi?
22. Bet ne! Jie sakė: „Mes suradome savo tėvus šiame kelyje ir mes, žinoma, einam tiesiai jų pėdomis.“
23. Tokiu pačiu būdu kalbėjo klestintieji žmonės iš bet kurios gyvenvietės, į kurią Mes siųsdavom perspėjantį pamokslininką: „Mes suradome savo tėvus šiame kelyje ir mes, žinoma, einam tiesiai jų pėdomis.“
24. Jis pasakė: „O, jeigu as ateičiau pas jus su teisingesniais dalykais negu tai, ką jūs radote pas savo tėvus?“ Jie tarė: „Mes, žinoma, netikini tuo, su kuo jūs čia pasiųsti.“
25. Ir Mes atkeršijom jiems.- Pažiūrėk, koks buvo galas tų, kurie kaltino melu!
26. Ir štai tarė Abraomas savo tėvui ir tautai: „Aš neturiu nieko bendro su tuo, ką jūs garbinate,
27. išskyrus Tą, Kuris sukūrė mane. Iš tiesų Jis ves mane teisingu keliu!“
28. Ir patdarė jis tai (liudijimą, kad nėra kitos dievybės, išskyrus Allahą) žodžiu, gyvenančiu jo palikuonyse, - galbūt jie sugrįš!
29. Bet Aš leidau jiems ir jūsų tėvams naudotis gėrybėmis, kol nepasiekė jų tiesa ir aiškinantis pasiuntinys!
30. O kai pasiekė juos tiesa, jie tarė: „Tai - burtai, ir mes jais netikime.“
31. Ir taip pat jie tarė: „Kodėl gi nebuvo pasiųstas šis Koranas žmogui, didžiausiam abiejose gyvenvietėse (Mekkoje ir Taife)?“
32. Negi jie dalija tavo Viešpaties malones? Mes pasiuntėme jiems jų maistą šiame gyvenime ir išaukštiname vienus iš kitų laipsniais tam, kad vieni jų imtų kitus tarnais. Ir tavo Viešpaties malonė geriau negu tai, ką jie sukaupia!
33. Ir jeigu nebūtų baimės, kad žmonės taps viena (netikinčiųjų) tauta, tai Mes tiems, kurie netiki Gailestingąjį, būtume įrengę namams sidabro stogus ir laiptus, kuriais jie keliasi,
34. ir (sidabrines) duris, ir gultus jų namuose, kuriuose jie galėtų ilsėtis atsirėmę,
35. ir papuošimus. Bet visa tai - šito žemiško gyvenimo gėrybės, o Busimasis gyvenimas —tavo Viešpaties dievobaimingiesiems.
36. O kas išsisukinėja nuo Gailestingojo minėjimo, prie to Mes pastatysime šėtoną, ir jis bus jam bendrakeleivis.
37. Ir jie, žinoma, užstos jiems teisingą kelią, o jie galvos, kad eina tiesiu keliu,
38. ir kai ateis jis (netikintysis) pas Mus, tars: „O, kad tarp manęs ir tavęs būtų nuotolis kaip nuo vakarų iki rytų. Bjaurus tu draul« gas!
39. (Tada jiems bus pasakyta:) „Jus elgėtės neteisingai, tad jums nepadės šiandien tai, kad jūs - bendrininkai bausmės.“
40. Negi priversi girdėti kurčius arba tiesiai vesi aklus ir tuos, kas aiškiai paklydę?
41. Mes galime tave pasiimti, bet Mes būtinai jiems atkeršysim.
42. Arba parodysime jiems tai, ką žadėjom: juk Mes turime galios jiems!
43. Tad laikykis to, kas tau apreikšta! Juk tu teisingam kely.
44. Ir juk tai - priminimas tau ir tavo tautai, ir jūs būsite paklausti.
45. Paklausk tuos, kuriuos Mes siuntėme iki tavęs iš Mūsų pasiuntinių: „Ar skirdavome Mes kokius nors dievus, kuriuos reikėtų garbinti, išskyrus Gailestingąjį? “
46. Mes siuntėme Mūsą (Mozę) su Mūsų ženklais Faraonui ir jo diduomenei. Ir jis tarė: „Aš —pasaulių Viešpaties pasiuntinys!“
47. O kai jis atėjo pas juos su Mūsų ženklais, jie iš jų pasijuokė.
48. Ir kokį iš ženklų Mes jiems berodytume, jis būdavo didesnis už prieš tai ėjusį. Ir Mes pasmerkėme juos kančioms, kad jie galėtų sugrįžti.
49. Jie tarė: „O burtininke! Pasimelsk už mus savo Viešpačiui, atsižvelgdamas į Jo sutartį su tavim, ir mes būtinai paseksim tiesiu keliu!“
50. O kai Mes liovėmės juos baudę, - štai, jie ir sulaužė priesaiką.
51. Ir paskelbė Faraonas savo tautai bylodamas: „O tauta mano! Nejaugi ne man priklauso valdyti Egiptą, ir šitos upės teka po mano kojom? Negi jūs nematote?
52. Argi aš nesu geresnis už šitą, kuris niekingas ir vos sugeba paaiškinti?
53. Bent jau būtų jis su auksinėm apyrankėm ant riešų ir lydėtų jį angelai, talkindami jam!“
54. Ir jis pavertė savo tautą lengvabūde (apgavo savo tautą), o jie jo paklausė. Jie juk buvo pasileidusi tauta!
55. O kai jie supykino Mus, Mes atkeršijome jiems ir visus paskandinom.
56. Ir padarėme juos pirmtakais ir pavyzdžiu paskutiniesiems.
57. O kai pateikiamas Marjamos (Marijos) sūnus kaipo pavyzdys, štai tavo tauta triukšmingai protestuoja,
58. ir jie sako: „Ar mūsų dievai geresni, ar jis?“ Jie pateikia tai tau tik dėl ginčo. Juk jie - besiginčijanti tauta!
59. Jis - tiktai vergas, kuriam Mes suteikėme malonę ir padarėme jį pavyzdžiu Israilo (Izraelio) sūnums.
60. O jeigu Mes panorėtume, tai pakeistume vietoj jūsų angelus žemėje, kurie taptų jūsų įpėdiniais.
61. Išties, jis (įsa (Jėzus)) - Valandos (priartėjimo) ženklas. Neabejokite šituo (Valanda) ir sekite paskui Mane! Tai - tiesus kelias.
62. Ir teneatitraukia jūsų šėtonas, juk jis jums aiškus priešas.
63. O kai įsa (Jėzus) atėjo su aiškiais ženklais, jis tarė: „Aš atėjau pas jus su išmintimi, ir aš aiškinu jums kai ką iš to, dėl ko jūs nesutariat. Bijokite Allaho ir pakluskite man!
64. Iš tiesų Allahas —Jis mano Viešpats ir jūsų Viešpats! Tad garbinkite Jį! Tai - tiesus kelias.“
65. Ir nesutarė jų partijos viena su kita! Ir vargas tiems, kurie buvo neteisūs, nuo Kankinimų dienos bausmės!
66. Nejaugi jie laukia ko nors daugiau, išskyrus Valandą, kuri užklups juos nelauktai, o jie to nepajus?
67. Mylintys draugai tądien - vienas kitam priešai, išskyrus dievobaiminguosius.
68. O Mano vergai! Šitą dieną jums nėra ko bijoti, ir nebūkite nusiminę
69. tie, kurie patikėjote Mūsų apreiškimais ir buvote musulmonai.
70. Įženkit į Rojų patenkinti, jūs ir jūsų sutuoktiniai!
71. Juos vaišins, nešiodami auksinius dubenis ir taures; juose - tai, ko pageidaus sielos ir kuo pasisotina akys. Ir jūs gyvensite ten amžinai!
72. Ir šitas Rojaus sodas, kuris skirtas jums paveldėti už tai, ką jūs įvykdėte.
73. Jums čia - daugybė vaisių, kuriuos jūs skanausite.
74. Iš tiesų nusidėjėliai amžinai kankinsis Pragaro bausmėse!
75. Ir nebus jiems palengvinimo, ir jie ten - neviltyje.
76. Mes nepasielgėm su jais neteisingai, jie patys elgėsi neteisingai.
77. Ir ėmė jie klykti: „O Malikail Tepribaigia mus tavo Viešpats!“ Jis tarė: „Jūs pasiliksite čia amžinai.“
78. Mes atnešėme jums tiesą, bet didžiuma jūsų neapkenčia tiesos.
79. Ar jie (daugiadieviai) priėmė sprendimą? Mes jau priėmėme galutinį sprendimą.
80. O gal jie mano, kad Mes negirdim jų paslapčių ir suokalbių? Taip, ir Mūsų pasiuntiniai, kurie yra prie jų, viską užrašinėja.
81. Sakyk: „Jeigu Gailestingasis turėtų kūdikį, tai aš — pirmas iš garbinančių.“
82. Šlovė Viešpačiui dangaus ir žemės, Sosto Valdovui, Jis aukščiau už tai, ką jie Jam priskiria!
83. Palik juos grimzti ir linksmintis, kol nesutiks savo dienos, kuri jiems pažadėta.
84. Jis - Tas, Kuris danguje Dievas ir žemėje Dievas; Jis - Išmintingas, Žinantis!
85. Tebūnie palaimintas Tas, Kieno valdžia padangėse ir žemėje, ir tam, kas tarp jų! Jam priklauso žinojimas apie Valandą, ir Jam būsite sugrąžinti.
86. Ir negali tie, kurių jūs šaukiatės Jo vietoje, užstoti, išskyrus tuos, kurie liudija apie tiesą, ir jie žino.
87. O jeigu tu jų paklausi, kas sukūrė juos, jie, žinoma, tars: „Allahas.“ Kaip smarkiai jie suvedžioti!
88. Jis pasakė: „Viešpatie! Išties, jie - netikintys žmonės.“
89. Tad nusigręžk nuo jų ir sakyk: „Taika!“ Greitai jie sužinos.