Štai, jis pamatė lauą:[2541] taip jis tarė savo šeimai: „Palaukite; aš pastebėjau lauą; galbūt aš galiu parnešti jums kokį degantį nuodėgulį iš jo arba prie lauo gauti kokį patarimą.“[2542]
Tačiau kada jis priėjo prie ugnies, jis buvo pašauktas: „Moze!“
„Iš tiesų aš esu tavo Viešpats! Todėl[2543] nusiauk batus: tu esi šventame Tuvos[2544] slėnyje.“
„Aš pasirinkau tave: tad klausyk (tau duoto) įkvėpimo.“
„Iš tiesų, Aš esu Alachas: nėra kito dievo, tik aš: tad tarnauk (tik) Man ir įtvirtink reguliarų meldimąsi mano atminimui.“
„Iš tiesų Valanda artėja[2545]- Aš beveik laikiau ją nuslėptą[2546]- kiekvienai sielai gauti savo atlygį pagal jos Pastangų mastą.“
„Todėl neleisk tokiems kaip netikintiems tuo tik sekti jų pačių geiduliais, atsitrauk nuo to,[2547] kad nepraūtum!...“
„Ir ką ten turi savo dešinėje rankoje, Moze?“
Jis tarė: „Tai[2548] mano lazda - ja aš pasiremiu; su ja aš numušu pašaro savo bandoms; ir kitaip ją panaudoju.“
(Alachas) tarė: „Mesk ją, Moze!“
Jis numetė ją, ir štai! Tai buvo gyvatė, gyvai judanti.[2549]
(Alachas) tarė: „Čiupk ją ir nebijok: Mes iš karto sugrąinsime ją į jos pradinę būseną...“
„Dabar pridėk savo plaštaką[2550] prie savęs: ji taps balta (ir šviečianti), be sueidimų (ar dėmių), - kaip kitas Ženklas, -“
„Tam, kad Mes parodytume tau Didiųjų Ženklų.“
„Keliauk pas Faraoną,[2551] nes jis iš tikrųjų perengė visas ribas.“
2 DALIS
(Mozė) tarė: „Mano Viešpatie! Išplėsk mano krūtinę;[2552]“
„Ir iš tikrųjų Mes suteikėme malonę tau kitu laiku (anksčiau).“
„Štai! Mes atsiuntėme[2557] tavo motinai per įkvėpimą inią:“
““įmesk (vaiką) į dėę ir įmesk (dėę) į upę: upė išmes jį ant kranto ir jis bus uaugintas to, kuris yra priešas Man ir priešas jam[2558]“: Bet Aš suteikiau tau meilės iš Savęs:[2559] ir (tai) tam, kad tu galėtum pakilti Man stebint.[2560]“
„Štai! tavo sesuo pasirodė ir tarė: „Ar parodyti jums tą, kuri priiūrės ir išaugins (vaiką)?[2561]“ Taip Mes grąinome tave pas tavo motiną, kad jos akys[2562] galėtų atvėsti ir ji nesielvartautų. Tada tu umušei[2563] mogų, bet Mes išgelbėjome tave nuo bėdos, ir Mes bandėme tave įvairiais būdais. Tada tu pralaukei daug metų su Midiano monėmis[2564]. Tada tu atvykai čionai kaip įsakyta, Moze!“
„Ir aš paruošiau tave Sau (tarnystei)...“
Keliaukite, tu ir tavo brolis[2565], su Mano enklais ir nė vienas jūsų te nenusilpsta Mano prisiminime.
„Eikite abu pas Faraoną[2566], nes jis iš tikrųjų perengė visas ribas;[2567]“
„Bet kalbėkite su juo švelniai; galbūt jis priims įspėjimą ar bijos (Alacho).[2568]“
Jie (Mozė ir Aaronas) tarė: „Mūsų Viešpatie! Mes bijome, kad jis nepasiskubintų su įūlumu[2569] prieš mus ar kad jis neperengtų visų ribų.“
Jis tarė: „Nebijokite – nes Aš esu su jumis: Aš girdiu ir matau (viską).“
„Tad keliauk su juo ir sakyk: „Iš tiesų mes esame Pasiuntiniai, pasiųsti tavo Viešpaties: todėl išleisk Izraelio Vaikus su mumis ir nekamuok jų:[2570] iš tikrųjų su Ženklu mes atėjome iš tavo Viešpaties! Ir Ramybė visiems, kurie seka vedimu![2571]““
„Iš tiesų buvo atskleista mums, kad Bausmė (laukia) tų, kurie atmeta ir nusigręia.“
(Kada ši inia buvo perduota), Faraonas tarė: „Kas tada, Moze, yra jųdviejų Viešpats?[2572]“
Jis tarė: „Mūsų Viešpats Tas, Kuris davė kiekvienam (sukurtam) daiktui jo formą, tada davė vedimą.[2573]“
Faraonas tarė: „Kokia tuomet yra ankstesnių kartų padėtis?[2574]“
Jis atsakė: „To inios yra pas mano Viešpatį,[2575] tinkamai įrašytos: mano Viešpats niekada neklysta nei umiršta, -“
„Tas, Kuris padarė jums emę kaip patiestą kilimą; įgalino jus vaikštinėti joje keliais[2576] (ir kanalais); ir atsiuntė vandens iš dangaus.“ Su juo Mes išauginome[2577] įvairias augalų poras[2578], kiekvieną atskirą nuo kitų.
Valgykite (patys) ir ganykite savo galvijus: iš tiesų, tame yra Ženklai monėms, apdovanotiems supratimu.
3 DALIS
Iš (emės) Mes jus sukūrėme, ir į ją Mes jus sugrąinsime, ir iš jos Mes sukursime jus dar kartą.[2579]
Ir Mes parodėme Faraonui visus Savo Ženklus, bet jis atmetė ir atsisakė[2580]
Jis tarė: „Ar tu su savo magija atėjai išvaryti mūsų iš mūsų emės,[2581] Moze?“
„Bet mes tikrai galime pateikti magijos, prilygstančios tavajai! Taigi, priimkime susitarimą susitikti, kurio mes nesulauysime – nei mes, nei tu – tokioje vietoje, kur abu turėsime lygias galimybes.“[2582]
Mozė tarė: “Tavo susitikimas yra Šventės Dieną,[2583] ir te monės susirenka, kada saulė bus aukštai pakilusi.“
Taigi, Faraonas pasišalino: jis suderino savo planą[2584] ir tada grįo (atgal).
Mozė tarė jiems: „Vargas jums! Neregzkite apgavystės prieš Alachą, kad Jis bausme jūsų visiškai nesunaikintų (iš karto): apgaviką tikrai ištiks[2585] nesėkmė.“
Taigi, jie ginčijosi vienas su kitu dėl savo reikalo, bet savo pokalbį slėpė.[2586]
Jie sakė: „Tiedu tikrai yra (prityrę) magai: jų tikslas yra savo magija išvyti jus iš jūsų emės ir panaikinti jūsų mylimiausią kelią.[2587]“
„Todėl suderinkite savo planus ir tada susirinkite (glaudiomis) gretomis: tas laimės (visą laiką) šiandien, kas paims viršų.[2588]“
Jie tarė: „Moze! Ar tu norėtum mesti (pirmas) ar norėtum, kad mes mestume pirmi?“
Jis tarė: „Ne, jūs meskite pirmi!“ Tada štai jų virvės ir jų lazdos[2589] – taip atrodė jam dėl jų magijos – pradėjo gyvai judėti!
Mes tarėme: „Nebijok! Nes tu iš tikrųjų paimsi viršų:“
„Mesk tai, kas yra tavo dešinėje rankoje: greitai ji praris tai, ką jie suklastojo – tai, ką jie padarė, tėra tik mago triukas – o magams nepasiseka.[2591]“
Taip magai buvo parklupdyti: jie tarė: „Mes tikime Aarono ir Mozės Viešpačiu.“[2592]
(Faraonas) tarė: „Tikite Juo man nedavus leidimo? Tikrai šis turėjo būti jūsų vadas, kuris išmokė jus magijos![2593] Būkite tikri, aš nupjausiu jūsų plaštakas ir pėdas priešingose pusės ir aš nukryiuosiu jus ant palmių medių kamienų: taip jūs iš tikro suinosite, kuris iš mūsų gali duoti grietesnę ir ilgiau trunkančią Bausmę!“
Jie tarė: „Niekada mes neteiksime pirmenybės tau prieš tą, kas pasiekė mus per Aiškius Ženklus[2594], Jį, Kuris sukūrė mus!“ Todėl įsakyk, ką tik nori įsakyti: nes tu gali įsakyti tik (kas susiję su) šio pasaulio gyvenimu.[2595]
„O dėl mūsų, mes įtikėjome mūsų Viešpačiu: teatleidia Jis mūsų kaltes ir magiją, kuria tu mus vertei usiimti:[2596] nes Alachas yra Geriausias ir Tvirčiausias.“
Iš tiesų tam, kuris ateina[2597] pas savo Viešpatį kaip nusidėjėlis (į Teismą), - jam yra Pragaras ten jis nei mirs, nei gyvens.
Bet tie, kurie ateina pas Jį kaip Tikintieji, kurie darė dorus darbus, - jiems yra aukštos vietos,-
Aminybės Sodai, po kuriais teka upės: jie gyvens ten per amius: toks yra atlygis tų, kurie apsivalo (nuo blogio).[2598]
