Vis arčiau ir arčiau monijos[2662] atkeliauja jų Atpildas: tačiau jie nekreipia dėmesio ir nusigręia.
Niekada nepasiekia jų (nė truputis) atnaujintos Žinios[2663], kad jie nesiklausytų jos tarsi juokais, -
Jų širdims aidiant kaip su niekniekiu. Nusidėjėliai slepia[2664] savo slaptus ketinimus, (sakydami), „Ar šitas yra daugiau nei mogus kaip mes? Ar jūs pulsite į kerus atmerktomis akimis?“[2665]
Sakyk:[2666] „Mano Viešpats ino (kiekvieną) (ištartą)[2667] odį danguje ir ant emės: Jis yra Tas, Kuris girdi ir ino (visus dalykus).“
„Ne,“ sako jie, „(Tai yra) sapnų kratinys! – Ne, jis suklastojo tai! – Ne, jis yra (tik) poetas![2668] Tegul jis pateikia mums tokį enklą kaip tie, kurie buvo atsiųsti seniesiems (Pranašams)!“
(Kaip tie) prieš juos, nė vienas miestų, kuriuos Mes sunaikinome, netikėjo: ar šitie patikės?[2669]
Prieš tave pranašai, kuriuos Mes siuntėme, taip pat buvo tik monės, kuriems Mes suteikėme įkvėpimą: jei jūs to neinote, paklauskite tų, kurie turi Žinią.[2670]
Nei Mes davėme jiems kūnus, kurie nevalgo jokio maisto, nei jie buvo nemirtingi.[2671]
Tada Mes išpildėme jiems Savo paadą ir Mes apsaugojome juos ir tuos, kuriuos Mes norėjome, bet Mes sunaikinome tuos, kurie perengė ribas.[2672]
Mes atskleidėme jums, (monės), knygą, kuri duos jums aukštą padėtį. Ar ir tada nesuprasite?
2 SKYRIUS
Kiek buvo miestų, kuriuos Mes visiškai sunaikinome dėl jų neteisingumo, įkurdindami jų vietose kitus mones?
Tačiau, kada jie pajuto (artėjančią) Mūsų Bausmę, štai, jie (bandė) pabėgti nuo jos.[2673]
Nebėkite, bet sugrįkite prie gerų šio pasaulio daiktų, kurie buvo jums duoti, ir į savo namus tam, kad galėtumėte būti pakviesti atsiskaityti.[2674]
Jie sakė: „O! Vargas mums! Mes iš tikrųjų esame nusidėjėliai!“
Ir ta jų rauda nesiliovė, kol Mes nepavertėme jų nušienautu lauku, tyliais ir ataušusiais pelenais.[2675]
Ne dėl (dykos) pramogos Mes[2676] sukūrėme dangų ir emę, ir viską, kas yra tarp jų!
Jei Mūsų noras būtų buvęs (paprasčiausiai) pasidaryti pramogą, Mes tikrai būtume ją pasidarę su arčiausiai Mūsų esančiais dalykais, jei būtume darę (tokį dalyką)![2677]
Ne, Mes sviediame Tiesą prieš netiesą, ir ji nokautuoja jos smegenis, ir štai, netiesa praūva! Ak! Vargas jums u (neteisingus) dalykus, kuriuos jūs priskiriate (Mums).[2678]
Jam priklauso visi (kūriniai) danguje ir ant emės: netgi tie, kurie yra su Juo, nėra[2679] per išdidūs Jam tarnauti, nei jie (kada nors) pavargsta (nuo tarnystės Jam)
Jie šlovina Jį naktį ir dieną ir nei kada pritrūksta jėgų, nei kada liaujasi.
Arba ar jie priėmė (garbinimui) dievų iš emės,[2680] kurie gali prikelti (mirusiuosius)?[2681]
Jei danguje ir emėje būtų kitų dievų[2682] be Alacho, abiejuose būtų pragaištis! Bet šlovė Alachui, Sosto Viešpačiui: (Jis) yra (ymiai) aukščiau to, ką jie Jam priskiria!
Jis negali būti klausinėjamas dėl Savo veiksmus, bet jie[2683] bus klausinėjami (dėl savųjų).
Arba ar jie priėmė (garbinimui) kitų dievų[2684] be Jo? Sakyk: „Pateikite savo įtikinamų įrodymų: tai yra Žinia tų, kurie yra su manimi, ir Žinia tų, kurie buvo anksčiau manęs.“[2685] Bet dauguma jų neino Tiesos ir todėl nusigręia.
Prieš tave Mes neatsiuntėme pasiuntėme be šio įkvėpimo, Mūsų jam atsiųsto: kad nėra kitų dievų, tik Aš; todėl garbinkite ir tarnaukite Man.
Ir jie sako: „Gailestingiausiasis priėmė[2686] sūnų.“ Šlovė Jam! Jie yra (tik) iki garbės pakylėti tarnai.
Jie nekalba anksčiau[2687] Jo ir (visame kame) elgiasi pagal Jo įsakymą.
Jis ino, kas yra prieš juos ir kas yra u jų, ir jie neprašo jokio utarimo, išskyrus tiems, kuriais Jis yra labai patenkintas,[2688] ir jie[2689] jaučia (Jo šlovei) pagarbią baimę ir nuolankumą.
Jei kas nors iš jų sakytų: „Aš esu dievas be Jo“, tokį Mes apdovanotume Pragaru: taip Mes atlyginame tiems, kurie nusideda.
2 SKYRIUS
Negi Netikintieji nemato, kad dangus ir emė buvo sujungti kartu (kaip viena[2690] Kūrybos Visuma) prieš Mums juos atskiriant? Mes padarėme iš vandens[2691] visa, kas gyva. Negi tada jie nepatikės?
Ir Mes pastatėme ant emės kalnus, stovinčius tvirtai,[2692] nes kitaip ji drebėtų su jais, ir Mes padarėme ten plačias perėjas (tarp kalnų) jiems praeiti: kad jie galėtų rasti kelią.[2693]
Ir Mes padarėme dangų kaip gerai apsaugotą skliautą:[2694] tačiau jie nusigręia nuo Ženklų, (į kuriuos) šie dalykai (rodo)!
Tai Jis, Kuris sukūrė Naktį ir Dieną, saulę ir mėnulį: visi (dangaus kūnai) plaukia kartu, kiekvienas savo[2695] apvaliu kursu.
Mes nesuteikėme jokiam mogui prieš tave nuolatinio gyvenimo[2696] (čia): tad jei tu turėsi mirti, argi jie gyvens nuolatos?
Kiekviena siela paragaus mirties:[2697] ir Mes bandome jus blogiu ir gėriu išmėginimais. Pas Mus jūs privalote sugrįti.
Kada Netikintieji mato tave, jie su tavimi elgiasi tik pajuokdami. „Ar tai“, (sako jie), „tas, kuris kalba[2698] u jūsų dievus?“ Ir jie šventvagiškai mini Gailestingiausiąjį!
Žmogus yra skubėjimo būtybė:[2699] (pakankamai) greitai Aš parodysiu jums Savo enklus; todėl neprašykite Manęs juos pagreitinti!
Jie sako: „Kada šis paadas išsipildys, jei sakai tiesą?“
Jei tik Netikintieji[2700] inotų (laiką), kada jie nebegalės apsisaugoti nuo Ugnies nei nuo savo veidų, nei nuo savo nugarų, ir (kada) jokia pagalba negalės jų nepasiekti!
Ne, ji gali ateiti pas juos staigiai ir apstulbinti juos: jokios galios tada jie neturės išvengti jos, nei (tada) jie gaus atsikvėpti.
Išjuokti buvo (daug) pasiuntinių prieš tave: bet jų pašaipūnai buvo apsupti dalyku, iš kurio jie juokėsi.[2701]
4 SKYRIUS
Sakyk: „Kas gali apsaugoti jus dieną ir naktį nuo Gailestingiausiojo (Rūstybės)?“[2702] Tačiau jie nusigręia nuo savo Viešpaties prisiminimo.
Arba ar turi jie dievų, kurie gali apsaugoti juos nuo Mūsų? Jie neturi jokios galios pagelbėtina patiem, nei jie gali būti apginti nuo Mūsų.[2703]
Ne, Mes davėme gerus šio gyvenimo dalykus tiems monėms ir jų tėvams, kol periodas[2704] prailgo jiems; argi jie nematė,[2705] kad Mes palaipsniui mainome (jų kontroliuojamas) emes nuo jų atokių sienų? Ar tuomet jie yra tie, kurie laimės?
Sakyk: „Aš tik įspėju jus pagal atskleidimą“: bet kurtieji neišgirs kvietimo, (netgi) kada jie yra įspėti![2706]
Kai tik tavo Viešpaties Rūstybės kvėptelėjimas palies juos, tada jie sakys: „Vargas mums! Mes iš tikrųjų nusidėjome!“
Mes Teismo dienai pastatysime teisingumo svarstykles, kad nė su viena siela nebūtų nė trupučio pasielgta neteisingai. Ir jei bus net (ne daugiau nei) garstyčių sėklos svoris,[2707] Mes atgabensime jį (atsiskaityti), ir pakankami Mes esame atsiskaityti.[2708]
Praeityje Mes suteikėme Mozei ir Aaronui Kriterijų (sprendimui).[2709] Ir Šviesą, ir Žinią tiems, kurie elgdavosi tinkamai, -
Tiems, kurie bijo savo Viešpaties savo slapčiausiose mintyse, ir kurie jaučia pagarbią baimę (Teismo) Valandai.[2710]
Ir tai yra palaiminta Žinia, kurią Mes atsiuntėme: ar tada jūs atmesite ją?[2711]
5 SKYRIUS
Kadaise Mes suteikėme Abraomui jo elgesio dorumą[2712] ir gerai Mes buvome su juo susipainę.[2713]
Štai! Jis tarė savo tėvui ir savo monėms:[2714] „Kas yra šie atvaizdai, kuriems jūs esate (taip uoliai) atsidavę?“
Jie atsakė: „Mūsų tėvai garbindavo juos.“
Jis tarė: „Iš tikrųjų jūs buvote akivaizdiame klydime – jūs ir jūsų tėvai.“
Jie tarė: „Ar tu mums atnešei Tiesą, ar esi vienas tų, kurie juokauja?“[2715]
Jis tarė: „Ne, jūsų Viešpats yra dangaus ir emės Viešpats, Tas, Kuris sukūrė juos (iš nieko):[2716] o aš esu šios (tiesos) liudytojas.“
„Ir dėl Alacho meilės, aš tikrai ketinu veikti prieš jūsų stabus – po to, kai jūs nueisite ir atgręšite savo nugaras...“[2717]
Taigi, jis sudauė juos į gabalus, (visus), išskyrus didiausią jų, kad jie galėtų atsigręti (ir kreiptis) į jį.[2718]
Jie tarė: „Kas padarė taip mūsų dievams? Jis iš tikrųjų turi būti vienas iš neteisiųjų.“
Jie tarė: „Mes girdėjome jaunuolį kalbant apie juos:[2719] jis yra vadinamas Abraomu.“
Jie tarė: „Tad atveskite jį prieš monių akis, kad jie galėtų paliudyti.“
Jie tarė: „Ar tu esi tas, kuris taip pasielgė su mūsų dievais, Abraomai?“[2720]
Jis tarė: „Ne, tai buvo padaryta šio, didiausiojo! Paklauskite jų, jei jie gali kalbėti.“
Taigi, jie atsigręė vieni į kitus ir tarė: „Tikrai jūs esate tie, kurie klysta!“[2721]
Tada jie susigėdę suglumo:[2722] (jie tarė), „Tu tirai gerai inai, kad šie (stabai) nekalba!“
(Abraomas) tarė: „Tad ar dabar garbinsite, be Alacho, daiktus, kurie jums negali būti nei kuo nors geri, nei pakenkti?“
„Gėda jums ir daiktams,[2723] kuriuos jūs garbinate be Alacho! Negi neturite nė kiek proto?..“
Jie tarė: „Sudeginkime jį ir apsaugokime savo dievus, jei (iš viso ką nors) darote!“
Mes tarėme: „Ugnie![2724] Būk vėsi ir saugumo (priemone) Abraomui!“[2725]
Tada jie rezgė planus prieš jį: bet Mes padarėme juos Didiaisiais pralaimėtojais.[2726]
Bet Mes išgelbėjome jį ir (jo sūnėną) Lotą (ir nukreipėme juos) į šalį,[2727] kurią Mes palaiminome tautoms.
Ir Mes suteikėme jam Izaoką, o kaip papildomą dovaną[2728] – (anūką) Jokūbą, ir Mes padarėme dorus mones iš kiekvieno (jų).
Ir Mes padarėme juos vadais, vedančiais (mones) pagal Mūsų įsakymą, ir Mes įkvėpėme juos daryti gerus darbus, įtvirtinti reguliarias maldas ir duoti zakat, ir jie nuolatos tarnavo Mums (ir tik Mums).[2729]
Taip pat ir Lotui Mes davėme Nuovoką ir Žinių, ir Mes išgelbėjome jį iš miesto, kuris usiėmė bjaurastimis: iš tikro jie buvo monės, linkę į Blogį, maištingi monės.[2730]
