Vardan Allaho, Gailestingojo, Maloningojo.
1. Ta, sin. Tai Korano posmai, Knygos, kuri išaiškina,
2. ir vadovavimas, ir džiaugsmingoji naujiena tikintiesiems,
3. kurie atlieka maldą, ir duoda zakiatą, ir įsitikinę dėl Paskutiniojo gyvenimo.
4. Išties, tiems, kurie netiki Paskutiniuoju gyvenimu, Mes pagražinom jų veiklą, ir jie klajoja aklai.
5. Tai tie, kuriems - rūsti bausmė, ir Paskutiniajame gyvenime jie patirs didžiausią nuostolį.
6. Išties, tu juk gauni Koraną iš Išmintingo, Žinančio.
7. Štai tarė Mūsa (Mozė) savo šeimai: „Aš pastebėjau ugnį; aš sugrįšiu pas jus iš ten su žinia arba su liepsnojančiu deglu, kad jūs galėtumėt sušilti.“
8. Kai jis prisiartino prie jos, pasigirdo balsas: „Palaimintas tas, kas ugny ir kas palei ją, ir šlovė Allahui, Viešpačiui pasaulių!
9. O Mūsa (Moze), iš tiesų Aš - Ailahas, Galingas, Išmintingas.
10. Ir mesk savo lazdą!“ O kai jis pamatė, kad toji raitosi kaip gyvatė, tai apsisuko ir metėsi atgal. „O Mūsa (Moze), nebijok, juk priešais Mane pasiuntiniai nesibijo.
11. O jei kuris pasielgs neteisingai, o paskui pakeis blogį gėriu, tai juk Aš - Dovanojantis, Gailestingas!
12. Ir kišk savo ranką užantin, ištrauksi ją baltą, be jokios blogybės, - tai iš devyneto ženklų Faraonui ir jo tautai. Juk jie buvo ištvirkusi liaudis.“
13. O kai pasiekė juos Mūsų.apšviečiantys ženklai, jie tarė: „Tai aiškus stebuklas!“
14. Ir neigė juos, nors jų sielos įsitikino teisingumu, iš netikėjimo ir pasipūtimo. Tad pažvelk, koks galas buvo sėjančių sugedimą!
15. Mes dovanojome Davūdui (Dovydui) ir Suleimanui (Saliamonui) žinojimą. Ir jie tarė: „Šlovė Allahui, Kuris suteikė mums pranašumą prieš daugelį iš Jo tikinčių vergų!“
16. Ir paveldėjo Suleimanas (Saliamonas) iš Davūdo (Dovydo) ir tarė: „O žmonės, išmokyti mes paukščių kalbos, ir duota mums viskas! Iš tiesų tai —aiški malonė!“
17. Ir surinktos buvo pas Suleimaną (Saliamoną) jo kariaunos iš džinų, žmonių ir paukščių, ir jie pasiskirstė.
18. O kai jie pasiekė skruzdžių slėnį, viena skruzdė tarė: „O skruzdės, lįskite į savo būstus, tenesutrypia jūsų Suleimanas (Saliamonas) ir jo kariaunos, nematydamos jūsų.“
19. Tada jis nusišypsojo ir pasijuokė iš jos žodžių, ir tarė: „Viešpatie, įkvėpk man kilniaširdiškumo už Tavąją malonę, kurią atsiuntei man ir mano gimdytojams, ir kad aš elgčiausi kilniai kaip Tau patinka, ir įrašyk mane Savo malone į Savo teisuolių skaičių!“
20. Apžiūrinėdamas paukščius tarė: „Kas man? Kodėl gi aš nematau dudučio? Ar jo čia nėra?
21. Aš skirsiu jam didelę bausmę arba nudobsiu jį, jeigu pasirodys pas mane ir nepateiks aiškios to priežasties.“
22. Tas delsė neilgai ir tarė: „As sužinojau tai, ko tu nežinai, ir atvykau pas tave nuo Sabos su tikromis žiniomis.
23. As suradau moterį, kuri juos valdo, ir duota jai viskas, ir sėdi ji dideliam soste.
24. As užtikau, kad jinai ir jos tauta garbina saulę vietoj Allaho, ir šėtonas išpuošė jiems jų darbus ir išvedė juos iš kelio, ir jie neina tiesiai.
25. Taip buvo padaryta, kad jie negarbintų Allaho, Kuris išveda tai, kas paslėpta danguje ir žemėje, ir žino tai, ką jūs slepiate, ir tai, ką jūs parodote.
26. Allahas - nėr dievybės, išskyrus Jį, Viešpats didžiojo Sosto!“
27. Jis tarė: „Pažiūrėsim, ar tu sakei tiesą, ar esi melagis.
28. Keliauk su šituo mano laišku ir numesk jį jiems, o paskui stok atokiau ir paklausyk, ką jie pasakys.“
29. Jinai tarė: „O didikai, numestas man buvo laiškas garbingas.
30. Juk jis nuo Saliamono, ir jame pasakyta: „Vardan Allaho, Maloningojo, Gailestingojo.“
31. „Nepasididžiuokite prieš mane, ir ateikite atsidavę.“
32. Jinai tarė: „O didikai, patarkite, kaip man elgtis; Aš niekad nepriėmiau sprendimo savarankiškai, kai jūs esate šalia manęs.“
33. Jie tarė: „Mes turim jėgą ir turim didelę galybę, o valdžia tavo. Tad galvok, ką įsakysi daryti.“
34. Ji tarė: „Kai karaliai užima kurią nors gyvenvietę, sunaikina ją ir garbingus jos gyventojus verčia pažemintaisiais - štai taip jie elgiasi.
35. As pasiųsiu jiems dovaną ir pažiūrėsiu, su kuo grįš pasiuntiniai.“
36. O kai jie (pasiuntiniai) atėjo pas Suleimaną (Saliamoną), jis tarė: „Nejaugi jūs galite man padėti turtais? Juk tai, ką dovanojo man Allahas, geriau nei tai, ką Jis dovanojo jums. Tiktai jūs savo dovanom džiaugiatės.
37. (Tada Suleimanas (Saliamonas) pasakė pasiuntinių lyderiui). Grįžk pas juos, o mes ateisime pas juos su kariuomene, prieš kurią jie neatsilaikys, ir išsivesime juos iš ten pažemintus, ir bus jie paniekinti.“
38. Jis tarė: „O susirinkusieji vadai, kas iš jūsų atneš man jos sostą anksčiau, negu jie ateis pas mane nuolankūs?“
39. Tarė Ifritas (stipruolis) iš džinų: „Aš atnešiu tau jį anksčiau, nei tu atsikelsi iš savo vietos; aš juk šitam reikalui stiprus ir patikimas.“
40. Tarė tas, kuris išmanė Knygą: „Aš atnešiu tau jį anksčiau, nei tu spėsi mirktelėti.“ O kai jis išvydo jį tvirtai stovintį priešais, tai tarė: „Tai - mano Viešpaties malonė, kad išbandytų mane - ar būsiu aš jam dėkingas, ar neištikimas. Kas dėkingas, tas dėkingas savo paties naudai, o kas neištikimas - Viešpats mano Turtingas, Dosnus.“
41. Jis tarė: „Perdarykite jai josios sostą; pažiūrėsim, ar ji suras tiesų kelią, ar bus iš tų, kas neina tiesiu keliu.“
42. O kai ji atėjo, jai tarė: „Ar toks buvo tavo sostas?“ Ji tarė: „Lyg ir jis čia.“ (Tada Suleimanas (Saliamonas) tarė:) „Mums buvo duotas žinojimas iki jos, ir mes tapome nuolankūs.“
43. Jai trukdė tai, kam ji lenkėsi garbindama vietoj Allaho; iš tiesų ji buvo iš netikinčios tautos!
44. Jai tarė: „{ženk į rūmus!“ O kai ji išvydo juos, pamanė, kad tai vandens sietuva ir apnuogino savo blauzdas. Jis tarė: „Čia juk rūmai glotnūs iš krištolo.“ Ji tarė: „Viešpatie, aš nuskriaudžiau pati save. Aš atsiduodu sykiu su Suleimanu (Saliamonu) Allahui, pasaulių Viešpačiui!“
45. Mes pasiuntėme pas samudiečius jų brolį Salichą (Šalehą), kad garbintų Allahą. Bet jie tapo dviem besiginčijančiomis grupėmis.
46. Jis tarė: „O tauta mano! Kodėl jūs spartinate blogį pirm gėrio? Kodėl jums nepaprašius Allaho atlaidos? Galbūt jūs gautumėte Jo malonę!“
47. Jie tarė: „Mes matome tavyje blogą ženklą ir tuose, kas su tavimi.“ Jis tarė: „Jūsų blogas ženklas pas Allahą, o jūs esate tauta, kuri yra išbandoma!“
48. Mieste buvo devyni žmonės, kurie platino žemėje nešlovę, o ne gėrį.
49. Jie tarė: „Prisiekite Allahu vienas kitam, mes užpulsime naktį jį ir jo šeimą, o po to pasakysime jo artimajam giminaičiui: „Mes nebuvome prie jo šeimos žūties, ir mes sakome tiesą.“
50. Jie sumanė gudrybę, ir Mes sumanėm gudrybę, bet jie nežinojo.
51. Tad pažiūrėk, koksai buvo jų gudrybės galas! Mes pražudėme juos kartu su visa jų tauta.
52. Ir štai - čia jų namai, sugriauti už tai, kad jie elgėsi neteisingai. Iš tiesų - čia ženklas žinantiems žmonėms!
53. Ir išgelbėjome Mes tuos, kurie patikėjo ir buvo dievobaimingi.
54. Ir Lūtą (Lotą)... Štai tarė jis savo tautai: „Nejaugi jūs darysite bjaurastį, patys tai matydami?
55. Nejaugi jūs ir toliau vaikščiosite pas vyrus degdami aistra, užuot ėję pas moteris? Taip, jūs tamsuolių tauta!“
56. Ir jo tautos atsakas buvo tai, ką jie pasakė: Išvarykite Luto (Loto) giminę iš jūsų gyvenvietės: juk jie - žmonės, norintys apsišvarinti.“
57. Mes išgelbėjom jį ir jo šeimą, išskyrus jo žmoną, kurią Mes nusprendėme palikti.
58. Ir išpylėme Mes ant jų lietų: ir blogas lietus tiems, kuriuos Mes perspėjome!
59. Sakyk: „Šlovė Allahui ir taika Jo vergams, kuriuos Jis išrinko! Ar Allahas geriau, ar tai, ką jūs darote Jo bendrininkais?
60. Ar Tas, Kuris sukūrė padanges ir žemę ir nuvedė jiems iš dangaus vandenį, ir Mes išauginome juo sodus, sklidinus spindesio, jūs būtumėte nesugebėję išauginti jose medžių? Tai ar yra dar koks dievas šalia Allaho? Taip, jie yra žmonės, kurie išsisukinėja!
61. Ar Tas, Kuris sukietino žemę, kad būtų galima joje gyventi, ir įrengė jos sprogymėse kanalus, ir įtaisė tvirtai stovinčius (kalnus) ir įtaisė tarp dviejų jūrų pertvarą? Tai ar yra dar koks dievas šalia Allaho? Bet dauguma jų nežino!
62. Ar Tas, Kuris atsiliepia nepasiturinčiam, kai jis šaukiasi Jo, ir pašalina blogį, ir padaro jus vietininkais žemėje? Tai ar yra dar koks dievas šalia Allaho? Mažai ką jūs atsimenate!
63. Ar Tas, Kuris veda jus per sausumos ir per jūros tamsą ir siunčia vėjus su džiaugsminga žinia apie Savąjį gailestingumą? Tai ar yra dar koks dievas šalia Allaho? Allahas aukščiau visų tų, kuriuos jie Jam priskiria bendrininkais!
64. Ar Tas, Kuris pirmiausia pradeda kūriniją, o paskui atnaujina ją, ir kas maitina jus iš dangaus ir žemės? Tai ar yra dar koks dievas šalia Allaho? Sakyk: „Šen savo įrodymus, jeigu kalbate tiesą!“
65. Sakyk: „Niekas iš tų, kurie padangėse ir žemėje, nežino slėpinio, išskyrus Allahą, ir nežino jie, kada bus prikelti!“
66. Nežino jie nieko apie Paskutinįjį gyvenimą. Jie abejoja juo ir yra akli jam.
67. Ir kalba tie, kurie netiki: „Nejaugi po to, kai mes ir mūsų tėvai būsim virtę dulkėmis, būsime prikelti iš kapų?
68. Buvo jau mums tatai pažadėta ir mūsų tėvams anksčiau. Tai tik pirmtėvių legendos!“
69. Sakyk: „Eikite per žemę ir žiūrėkite, koks buvo nusidėjėlių galas!“
70. Ir neliūdėk dėl jų ir nesigraužk dėl jų kėslų.
71. Jie kalba: „Kada tasai pažadas, jeigu jūs sakot teisybę?“
72. Sakyk: „Galimas daiktas, jau seka jums iš paskos kai kas iš to, ką jūs spartinate.“
73. Ir iš tiesų tavo Viešpats - malonės Valdytojas žmonėms, bet daugelis jų nedėkingi!
74. Ir iš tiesų tavo Viešpats žino, ką slepia jų širdys ir ką parodo!
75. Nėr nieko paslėpto nei danguje, nei žemėje, ko nebūtų aiškiojoje Knygoje.
76. Iš tiesų šitas Koranas pasakoja įsmilo (Izraelio) sūnums didžiąją dalį to, dėl ko jie nesutaria.
77. Ir iš tiesų jis - vadovavimas ir malonė tikintiesiems.
78. Iš tiesų tavo Viešpats išspręs jų bylą Savo teisme. Jis - Galingas, Žinantysis!
79. Tad pasikliauk Allahu, juk tu prie akivaizdžios tiesos!
80. Iš tiesų nepriversi klausyti mirusiuosius ir nepriversi girdėti kurčiuosius kvietimo, kada jie atsukę nugaras atgal.
81. Ir neišvesi į tiesų kelią aklųjų iš jų paklydimo. Tu priversi klausyti tiktai tuos, kurie tiki Mūsų apreiškimais, ir jie - atsidavę.
82. O kai kris ant jų Žodis, Mes išvesime jiems gyvūną iš žemės, kuris kreipsis į juos - žmones, kurie nebuvo tikri dėl Mūsų apreiškimų.
83. Tądien, kai Mes surinksime iš kiekvienos tautos minią tų, kurie laikė melu Mūsų apreiškimus, - ir jie bus stumiami.
84. O kai‘jie ateis, tarė Jisai: „Nejau laikėte melu Mano ženklus, net jų nesuvokę savo žiniomis? Ką gi jūs veikėte?“
85. Ir krito ant jų Žodis už tai, kad jie buvo neteisingi, ir jie bus praradę amą.
86. Negi jie nematė, kad Mes padarėme naktį, kad jie ilsėtųsi jos metu, o dieną - apšviečiančia. Iš tiesų čia - ženklai žmonėms, kurie tiki!
87. Ir tą dieną, kai ims pūsti į Ragą ir išsigąs tie, kurie padangėse, ir tie, kas žemėje, išskyrus tuos, kurių panorės Allahas, ir visi ateis pas jį nusižeminę.
88. Ir tu išvysi, kad kalnai, kuriuos tu laikei nejudančiais, - štai jie eina, kaip eina debesys. Toks Allaho kūrimas, Kuris viską tobulai išpildė. Iš tiesų Jam yra žinoma tai, ką jūs darote!
89. Kas ateina su gėriu - tam dar geresnis (atlygis), ir jie tądien nuo bet kokio siaubo apsaugoti.
90. O kas ateina su blogiu, - tų veidai įmurkdyti į Ugnį. „Argi jums neatlyginama vien už tai, ką jūs darėte? “
91. Sakyk: „Man įsakyta nusilenkti Viešpačiui šito miesto (Mekkos), kurį Jis padarė uždraustą. Jam priklauso viskas, ir man įsakyta būti vienu iš musulmonų
92. ir skaityti Koraną.“ O kas eina tiesiai, tas taip elgiasi tik savo naudai. O tiems, kas pasiklydo —sakyk: „Aš tiktai vienas iš tų, kurie perspėja —skatinantysis.“
95. Ir sakyk: „Šlovė Allahui, Jis parodys jums Savo ženklus, ir jūs pažinsite juos.“ Tavo Viešpats nėra nežinantis apie tai, ką jūs darote!“